Už litrą – 15 centų
Antradienio vakarą apie pieno dalybas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs ūkininkas A. Šejauka nesitikėjo, kad kvietimas bus toks sėkmingas – 120 litrų „išgaravo“ dar net neprasidėjus „oficialiam“ dalybų laikui.
„Atvežėme tris bidonus po 40 litrų. Nors skelbėme, kad pieną dalinsime nuo 10 val., bet jau prieš 10 val. žmonių buvo tiek, kad eilė nusidriekė per visą automobilių stovėjimo aikštelę. Dėl tikrai didelio srauto žmonių, tik mažoji dalis jų gavo pieno. Ir tai, pienui baigiantis, jau nebepildėm sklidinų stiklainių. Draugiškumo principu, kad kuo daugiau atėjusiųjų gautų“, – kalbėjo A. Šejauka.
Tuos, kurie nesulaukė savo eilės ar kurie pavėlavo, ūkininkas ramino – nemokamai pieną dalins dar 4–5 dienas, nes pardavinėti didiesiems supirkėjams – skaudu: „Už litrą pieno dabar moka 15 ct. Estams, latviams moka daugiau – gal po 42 ct už litrą.
Aš tikrai nenoriu ketverius metus gauti po 15 centų už litrą. Kodėl ketverius? Todėl, kad kaip jaunasis ūkininkas esu įsipareigojęs šį laiką vykdyti veiklą, o per metus didiesiems supirkėjams parduoti 42 tonas pieno.
Kiek tęsime pieno dalybas? Iki kol atsižvelgs didieji supirkėjai... Kvietėme prie akcijos prisijungti ir kitus rajono ūkininkus, tačiau nebedaug mūsų likę. Tokia kainų „politika“ ir neskatina imtis ūkininkavimo.“
Specialūs užsakymai
Susirinkę žmonės su savimi turėjo įvairiausios taros: kas rankinėje atsinešė litrinį butelaitį, kas tvirtai rankose spaudė keletą penkių litrų taros butelių, o kas automobilyje turėjo didžiulius kibirus.
Į pieno dalybas atvyko ne tik vietiniaii. Buvo nemažai žmonių, kurie specialiai atvažiavo ar prašė vaikų juos atvežti iš mažesnių gyvenviečių.
Pienui pasibaigus ne vienas norintysis asmeniškai kreipėsi į ūkininką klausdamas, ar galėtų rezervuoti, o gal – atvykti pas ūkininką į namus ir įsigyti didesnį kiekį pieno: sakė sutinkantys važiuoti ir daugiau nei 30 km į ūkininko sodybą.
Paklaustas, kodėl pieno dalyboms pasirinko prekybos centro aikštelę, o ne AB „Rokiškio sūris“ prieigas, ūkininkas ir jo mama tik atsiduso: „Ten – ponai. Jiems nerūpi. Dar policiją iškvies...“
Aleksandravėlėje su tėvais ūkininkaujantis vyras tikino, jog prieš imdamasis šios veiklos, tikėjosi geresnio rezultato: „Aš pats nenoriu „trankytis“ kažkur po užsienius, noriu dirbti čia, kad tėvai dirbtų. Noriu, kad kaimas klestėtų. Savo kaime esame pagrindiniai.
Esu smulkus ūkininkas, auginu 16 karvių, tačiau ir čia darbo tikrai per akis: melžimai, rūpinimasis pašarais. Supirkta technika, kuro kainos kokios... Ir kai dabar šitaip vyksta – nesąmonė. Dirbame trise: aš, mama ir tėtis.“
Mokėtų ir po 1,5 euro
Eilėje pieno lūkuriavusios Kazimiera Lasienė ir Stanislava Povilavičienė vienbalsiu palaikė ūkininkų streikus, nes sakė puikiai žinančios, kiek darbo jie įdeda, anksčiau ir pačios turėjusios gyvulių.
„Atėjome visu pusvalandžiu anksčiau, bet vis tiek nebegavome pieno. Daug žmonių. Reikėjo jiems (ūkininkams – aut. past.) čia visą cisterną atsivaryti. Tikrai būtų žmonės „išnešę“.
Net jei pardavinėtų, sutiktume mokėti po 1–1,5 euro. Galėtų kartą per savaitę atvežti didesnį kiekį, oj kiek norinčių susirinktų. Nes tai – naminis pienas. Kokią skanią varškę galima pasigaminti. O kefyras – nepalyginsi su pirktiniu“, – seilę varvino moterys.
Panašiai kalbėjo ne vienas: dar pilstant pieną minioje netrūko kalbų, jog kitą kartą ūkininkui vertėtų šalia automobilio pastatyti „aukų dėžutę“ – norinčiųjų susimokėti tikrai netrūktų.
