Rekordiniai pelnai
2022 m. rudenį dėl esą išaugusių sąnaudų kai kurie bankai padidino paslaugų įkainius privatiems klientams. Kai kuriuose bankuose didėjo bankų siūlomo paslaugų krepšelio kaina. Kai kurios paslaugos, pavyzdžiui, mokėjimo kortelės siuntimas, kodų generatoriaus išdavimas, kai kuriuose bankuose brango net kelis kartus. Bankų atstovai tuomet teigė, jog kainas augina išaugusi trečiųjų šalių kainodara, taip pat didėjantys pinigų plovimo prevencijos reikalavimai.
Vis dėlto dabar tokie argumentai visuomenei pasirodo laužti iš piršto, mat anot Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, didieji Lietuvos bankų rinkos dalyviai 2022 metai uždirbo išskirtinį pelną.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, „SEB“ ir „Luminor“. „Swedbank“ pelnas Lietuvoje pernai siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m. „Luminor“ pelnas visose Baltijos šalyse pernai siekė 124,7 mln. eurų ir buvo 67 proc. aukštesnis nei metais anksčiau. „SEB“ pernai spalio pabaigoje skelbė, kad 2022 m. sausį–rugsėjį uždirbo 113,8 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei analogišku metu 2021 m.
Šiais metais kai kurie bankai mėgino vėl kelti paslaugų krepšelių kainas, tačiau nesėkmingai. Štai „Luminor“ bankas vasario 6 d. pranešė stabdantis planuotus kainyno pokyčius ir kainų artimiausiu metu tikino nebekelsiantis.
„Bankas priėmė sprendimą stabdyti kainyno privatiems klientams pokyčius, kurie turėjo įsigalioti nuo 2023 m. balandžio 1 d. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į esamus ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų klientai, ir vadovaujantis Lietuvos banko patarimais“, – viešai skelbė „Luminor
Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyrius vadovas Tomas Karpavičius patvirtino, kad „Luminor“ banką teko paraginti nekelti savo įkainių.
„Kiekvienas bankas nustato savo paslaugų įkainius individualiai ir pats parenka datą, nuo kurios juos taiko. Pagal teisės aktų reikalavimus apie numatomus pokyčius turi informuoti vartotojus ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų. Pastaruoju metu „Luminor“ bankas paskelbė apie kai kurių įkainių pakeitimus, bet paraginus Lietuvos bankui savo sprendimą atšaukė“, – portalui lrytas.lt sakė T.Karpavičius.
Bankai – neliečiamieji?
Šiuo metu daugiau informacijos apie kurio nors kito Lietuvoje veikiančio banko planus keisti paslaugų įkainius nėra, visgi bankų pelnai, prognozuojama, nuo to tikrai nesumažės.
Vasarį viešai paskelbta, jog dėl išaugusių palūkanų normų Lietuvos komerciniai bankai šiemet galėtų gauti apie 1 mlrd. eurų pelno, kai įprastai jis būna apie 300–400 mln. Visuomenė ir valdantieji įsmeigė savo akis į bankus – trečiadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė net pasiūlė įvesti jiems laikinąjį solidarumo mokestį.
Vis dėlto, kai kurių manymu, kritikos strėlėms gali būti jau per vėlu – reikėjo priemonių imtis dar pernai, nes dabar bankai jau skaičiuoja savo rekordines pajamas. Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas portalui lrytas.lt rėžė, kad mūsų šalyje trūksta konkurencijos, o bankai čia – tarsi neliečiamieji.
„Aš nematau kitų sprendimų, kaip sukurti valstybinį banką, kuris turėtų žmonėms sąžiningai, pagal Europos Sąjungą, nustatyti kainas. Jei būtų nors vienas bankas, kuris pasiūlytų geras kainas, žmonės ir pasinaudotų. Visi bankai susitaria dėl kainų, jos yra labai panašios.
Čia, aišku, reikia darbuotis Konkurencijos tarybai, bet pas mus bankai yra neliečiami. Valstybei reikia pinigų, ji skolinasi iš tų pačių bankų. Jei kažkuo prieštaraus, ir negaus tų pinigų, o pinigus skolinasi kiekviena valdžia. Faktas, kad bankai viską valdo“, – šnekėjo M.Jansonas.
Kaltina ir visuomenę
Jis pabrėžė, kad skandinaviški bankai „Swedbank“, „SEB“ naudojasi šia situacija, tad Baltijos šalių gyventojai už bankų paslaugas moka žymiai daugiau nei patys skandinavai ar kiti europiečiai.
„Lietuviai truputį finansiškai neraštingi, jiems svarbu, kad bankas būtų didelis – „Swedbank“, „SEB“, „Luminor“. Žmonėms prestižas turėti pinigus šiose sąskaitose. Jei palygintume su kredito unijomis, tai ten yra net pigiau, bet mūsų žmonės nemoka pasiskaičiuoti, kur yra pigiau. O bankai iš to uždirba.
Mes jau dešimt metų šnekame tą patį, kad bankai daugiausia uždirba Pabaltyje. Skandinaviškiems bankams čia sekasi geriausiai, nes jų pelnai dideli. Skandinavijoje nebūna, kad jie užsikeltų tokias kainas, ten kitokia kultūra. O Lietuvoje žmonės kantrūs – pasiskundžia, bet toliau moka“, – kalbėjo Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas.
Todėl, jo nuomone, dėl susidariusios padėties kalti ne tik bankai, bet ir visuomenė.
„Kai palyginome bankų maržas, Lietuva, Latvija ir Estija moka brangiausiai. Čia kalti ne tik bankai. Bankai ima tiek pinigų, kiek jiems leidžia žmonės. Bet pas mus tik kai viskas dega, tada priimami kažkokie sprendimai. Tik tada jau būna per vėlu – bankai jau užsidirbo milijardą. Jie mažina kaštus ir dar kelia kainas. Čia yra verslas – jei jie gali pakelti kainą, neturi konkurencijos, tai ir toliau kels. Tu bankų negali sukontroliuoti“, – mintis dėstė M.Jansonas.
