Praėjusiais metais papildomai į biudžetą apskaičiuota 134 mln. eurų mokesčių (17 mln. eurų daugiau nei 2021 m.) ir didžiąją dalį sumos sudaro stebėsenos veiksmų rezultatai, kai mokesčių mokėtojai po pateiktų administratoriaus pastabų savarankiškai deklaravo 89 mln. eurų (66 proc.).
„Kontroliuojant, ar tinkamai vykdomos mokestinės prievolės, VMI prioritetas ir toliau liks teisingas ir savarankiškas mokesčių deklaravimas, o griežtosios kontrolės priemonės – tik rizikingiausiems mokesčių mokėtojams“, – teigia VMI vadovė Edita Janušienė.
Priežiūros veiksmai sumažina galimas mokestines rizikas
Pažymėtina, kad didelę įtaką mokestinės elgsenos pokyčiams turi išmanioji mokesčių administravimo sistema. Vienas iš gerųjų pavyzdžių – išmaniosios kontrolės procesų valdymo posistemis i.KON. Remiantis VMI turima ir gauta informacija, i.KON iš karto apdoroja duomenis, nustato neatitikimus ir atrenka mokesčių mokėtojus pagal rizikos kriterijus. Šios rizikos analizės pagrindu 2022 m. papildomai deklaruota 60 mln. eurų mokesčių – net 39 mln. eurų daugiau nei 2021 m.
Taip pat VMI robotizavo administracinio nusižengimo nutarimų ir protokolų surašymą. Pasibaigus terminui, pažeidėjui iš karto yra suformuojami ir išsiunčiami procesiniai dokumentai. Tai leidžia užtikrinti lygiateisišką atsakomybės taikymą, neatsižvelgiant į žmogiškųjų resursų ir laiko aplinkybes. Automatiškai pradėjus rašyti protokolus už laiku neteikiamas mėnesines gyventojų pajamų deklaracijas įmonėms, jų pareigingumas netrukus dvigubai pagerėjo.
„Tobulindami VMI procesus, siekiame nepalikti vietos klaidoms ir nusižengimams, o tai prisideda ir prie šešėlinės ekonomikos mažėjimo“, – pažymi A.Klerauskas atkreipdamas dėmesį, jog PVM atotrūkis Lietuvoje stabiliai mažėja ir remiantis Europos Komisijos preliminariu vertinimu 2021 m. sumažėjimas nuo 19,3 proc. iki 14,3 proc. yra didžiausias per visą skaičiavimo laikotarpį.
Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimai
Pagal pernai įsigaliojusią tvarką mokėjimai ir atsiskaitymai už sandorius galimi grynaisiais pinigais, jei jų suma neviršija 5 tūkst. eurų. Pažymėtina, jog išimtinais ir įstatyme numatytais atvejais didesne suma atsiskaityti galima, tačiau apie tai būtina informuoti VMI.
Per tris pirmus mėnesius VMI sulaukė 1,9 tūkst. tokių pranešimų apie 3 tūkst. sandorių. Liūto dalį iš 1,9 tūkst. pranešimų, bent 96 proc., sudaro pranešimai apie prekybą automobiliais. Bendra pranešimų suma – beveik 43 mln. eurų. Tik 2 mln. eurų iš jų buvo fizinių asmenų.
„Jau atsirinkome keletą naudotais automobiliais prekiaujančių įmonių, kurių bendri pranešimai siekia 14 mln. eurų, o automobilio vertė viršija 20 tūkst. eurų. Joms užduosime klausimus, kas vyksta, kodėl verslui sudėtinga atsiskaityti negrynaisiais“, – sakė VMI vadovė.
Pažeidusiems įstatymą gali būti skirta bauda nuo 100 iki 4 tūkst. eurų.
Dirbtinai mažina elektromobilių kainą
Nuo sausio 1 d. atsiradus lengvatai prekybai elektromobiliais, jau pasitaikė piktnaudžiavimo atvejų, kai verslas transporto priemonių kainą specialiai mažinti iki žemesnės nei 50 tūkst. eurų – kad ir iki 49 999 euro. Likusi suma forminama kaip priežiūros, konsultavimo paslaugos, netgi kaip atskiros į komplektaciją įeinančios dalys.
„Latvijos kolegos su tuo jau buvo susidūrę, todėl žinojome, kad to galime tikėtis. Tai bus mūsų dėmesio centre“, – sakė VMI vadovė.
Prevenciniai veiksmai skatina teigiamus pokyčius
Praėjusiais metais didesnio VMI dėmesio sulaukė statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, naudotų automobilių prekyba ir remontas bei el. komercija.
Jei 2018 m. socialiniuose tinkluose veikiantys ir el. prekyba užsiimantys asmenys po VMI pranešimų sumokėjo 0,3 mln. eurų, tai 2021 m. – 4,2 mln., o 2022 m. – 4,7 mln. eurų.
„Socialiniuose tinkluose veikdamas verslas naiviai tikisi, kad jis nebus matomas. Tačiau mes matome ir žinome – juk prieinami ne tik atsiskaitymų Lietuvoje ir užsienyje, bet ir kurjerių duomenys.
Kartais užtenka perspėti verslą, kad, mūsų nuomone, jūs jau seniai turite būti PVM mokėtojas, ir šis susimoka 50 tūkst. eurų PVM mokesčio“, – minėjo E.Janušienė.
Kaip minėjo A.Klerauskas, kartais dėl neatitikimų būna kalta ir trečioji šalis, kai nurodomi netikslūs duomenys ar panašiai. Bet kai kalbama apie verslą el. erdvėje, tai dažniausia būna neapskaitytos pajamos, o prekyba socialiniuose tinkuose būna netgi neregistruota, o tai jau nuslėptos pajamos.
Pastebėta, jog dalis prekybininkų turi sukaupę itin didelius kiekius prekių atsargų, kurios ženkliai pranoksta pardavimus. Po išsiųstų 1,5 tūkst. klausimynų klientų turimos atsargos sumažėjo beveik 40 mln. eurų, o prekybininkų, kuriems buvo taikomos poveikio priemonės, PVM augo 30 proc. sparčiau nei viso prekybos sektoriaus.
Viena iš mokestinių piktnaudžiavimų rūšių, kuriai ir 2022 m. buvo skiriamas didelis dėmesys – privačių poreikių tenkinimas įmonių lėšomis. Prevencinių bei priežiūros priemonių taikymas šioje srityje lėmė, kad už 2021 m. pajamų išmokas deklaravo dvigubai daugiau įmonių nei už 2020 m., o jų suma išaugo 32,2 mln. eurų.
Dėmesys didiesiems ir turtingiesiems mokesčių mokėtojams
Nuo 2022 m. praplėstas didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamentas iš viso kuruoja 741 mokesčių mokėtoją, kurie VMI sumokėjo 6,6 mlrd. eurų mokesčių ir įmokų (o tai yra 44 proc. visų VMI gaunamų pajamų), o papildomai įtrauktų 201 įmonės deklaruotų mokesčių suma padidėjo 24 proc.
Praktika parodė, kad didesnis VMI dėmesys klientams ir pritaikytos paslaugos padeda užtikrinti laiku ir teisingai mokamus mokesčius. Atsižvelgiant į VMI patirtį ir kitų valstybių gerąją praktiką, nuo šių metų darbą pradėjo naujas padalinys, skirtas kuruoti didelės vertės turtu disponuojančius gyventojus. Šiuo metu šiai grupei priskiria 120 asmenų, kurių turtas, VMI duomenimis, siekia apie 15 mlrd. eurų.
