Didžiosios Britanijos maisto standartų agentūra teigia, kad žmonės „niekada neturėtų valgyti pasibaigusio galiojimo maisto, net jei jis atrodo ir kvepia gerai, nes nuo to galima rimtai susirgti“. Perspėjama, kad žmogus negali užuosti bakterijų, galinčių sukelti ligą, rašo BBC.
Smarkiai kilo maisto kainos
„Office for National Statistics“ (ONS) apklausė daugiau nei 4700 Didžiosios Britanijos gyventojų. Remiantis jų atsakymas, galima teigti, kad sąskaitos už energiją ir augančios maisto kainos turėjo didelį poveikį žmonių sveikatai ir gerovei.
Maždaug kas septintas (15 proc.) suaugęs britas nerimavo, kad neužteks pinigų maistui nusipirkti. Daugiau nei du trečdaliai (70 proc.) tų, kuriems per pastarąsias dvi savaites pritrūko maisto ir negalėjo sau leisti nusipirkti daugiau, kentė ir vis brangstančias šildymo kainas.
Kaip rašo BBC, energijos kaina ir karas Ukrainoje buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę sparčiai didėjančias maisto kainas. Oficialūs duomenys rodo, kad per metus maisto kainos Didžiojoje Britanijoje pakilo 16,8 proc. Labiausiai pabrango pienas, sūris ir kiaušiniai. Taip pat šoktelėjo cukraus, uogienės, medaus, šokolado, gaiviųjų gėrimų ir sulčių kainos.
Žmonės randa įvairių būdų, kaip sumažinti savo išlaidas. Dauguma respondentų sumažino šildymą, apšvietimą, valgė mažiau maisto. Beveik vienas iš penkių apklaustųjų teigė, kad norėdami sutaupyti valgė pasibaigusio galiojimo maisto produktus.
Lietuviai irgi medžioja akcijas
Lietuvoje esančiose parduotuvėse įprasta praktika įrengti specialius skyrius, kuriuose pigiau parduodami produktai, netrukus baigsiantys galioti.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis patvirtino, kad ir jų parduotuvėse yra tokių skyrių. Juos neretai renkasi žmonės, siekiantys sutaupyti.
„Seniausi produktai – baigiantys galioti šiandien. Tas nukainojimas procentiškai būna įvairus, nėra nustatyta – kaina mažinama įvairiai. Žmonių motyvai, kodėl perka tokius produktus, būna įvairūs.
Būna, kad žmonės turi mažiau pinigėlių, būna, kad perka nepriklausomai nuo to, pavyzdžiui, pamato, kad pienas šiandien baigia galioti, o jis planuoja jį šiandien suvartoti – tai kodėl nenupirkus pieno pakelio, kuris yra pigesnis?“ – portalui lrytas.lt pasakojo D.Ryliškis.
Tačiau, jo nuomone, dažnesnis taupymo būdas yra akcijų medžioklė.
„Akcijos vyksta nuolatos tai vienoms, tai kitoms prekių grupėms. Mūsų pirkėjai labai mėgsta akcinijnes prekes ir jas perka“, – pridūrė D.Ryliškis.
Didelę dalį tuoj galioti pasibaigsiančių produktų „Norfa“ paaukoja ir organizacijoms, kurios šelpia neturtingus žmones.
Panaši ir „Iki“ politika. Šio prekybos tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pabrėžė, kad didžiausia dalis produktų, kurie greitai baigs galioti, atiduodami „Maisto bankui“. Per metus šiai organizacijai „Iki“ atiduoda maisto už beveik 6 mln. eurų.
Tačiau dalis tokių produktų parduodami ir klientams parduotuvėse, pavyzdžiui, kulinarijos patiekalams po 20 val. taikoma 50 proc. nuolaida.
„Lietuviai mėgsta akcijas ir jomis naudojasi ne tik įtemptesniu laikotarpiu. Esame gerų kainų ir akcijų medžiotojų tauta. Šiuo metu pastebime, kad auga privačių prekės ženklų pardavimai“, – pridūrė V.Budrienė.
Pigiau tos pačios dienos galiojimo prekes visos Baltijos šalyse parduoda ir „Rimi“. Tokios prekės čia žymimos specialiais lipdukais. Pasak šio prekybos tinklo socialinės atsakomybės strategijos ir tvarumo vadovo Liudviko Aleliūno, Lietuvoje tokių produktų pardavimai yra geriausi.
„Palyginus su Latvija, parduodame jų net keturis kartus daugiau. Pastebime, kad norėdami sutaupyti lietuviai vis dažniau renkasi prekes su nuolaidomis. Ne paslaptis, kad pirkėjai mėgsta nubrauktą kainą ir noriai renkasi produktus su ja, nepaisant to, kad yra pratę pirkti kito prekės ženklo produktą.
Išpardavimo nuolaidų lipdukai atlieka tą pačią funkciją, tačiau nuolaida jais pažymėtoms prekėms yra dar didesnė. Tiesa, produkto galiojimo laikas trumpas, tad jį suvartoti ar užšaldyti reikia dar tą pačią dieną“, – aiškino L.Aleliūnas.
Fizinėse „Rimi“ parduotuvėse tokius produktus galima pastebėti pieno, daržovių, mėsos, žuvies ir kepinių skyriuose.
„Tuo atveju, jei pirkėjai yra linkę spontaniškai nuspręsti, ką gamins vakarienei, tai idealus būdas sutaupyti – pasirenkant ingredientus iš produktų, kurie dar tinkami naudoti šiandien, bet kainuoja galbūt net perpus pigiau“, – teigė prekybos tinklo socialinės atsakomybės strategijos ir tvarumo vadovas.
Kad akcijos ir kitos įvairios nuolaidos šiuo metu ypač svarbios pirkėjams, antrino ir prekybos tinklo „Maxima“ Rinkodaros departamento direktorė Renata Kežionienė. Nors dalį besibaigiančio galiojimo prekių prekybos tinklas irgi paaukoja „Maisto bankui“, nemažai tokių prekių atsiduria ir pirkėjų lentynose.
„Net 82 proc. pirkėjų nurodo, kad jiems yra svarbu, jog apsiperkant jų pageidaujamai prekei būtų taikoma nuolaida, nes tai yra būdas sutaupyti. Vadovaujamės atsakingo vartojimo principais, todėl nuolat ieškome galimybių, kaip kuo plačiau panaudoti besibaigiančio galiojimo maisto produktus“, – teigė R.Kežionienė.
Tarp gaminių, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos, „Maximoje“ galima rasti žuvies, mėsos, pieno produktų, kulinarijos gaminių. Jiems taikoma nuolaida. Vakarais pigiau parduodamos ir sveriamos salotos, mėsa, bandelės.
„Šie nukainoti produktai sulaukia didelio susidomėjimo, nes juos įsigydami žmonės gali sutaupyti ir prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo“, – pabrėžė R.Kežionienė.
