EK duomenimis, po Rusijos invazijos į Ukrainą, Lietuvos ekonomikos augimas 2022 metais sulėtėjo iki 1,9 proc., o ketvirtąjį ketvirtį tapo neigiamas, siekęs -1,7 proc. Ekonominės veiklos augimą slopino sumažėjęs eksportas į kai kurias Rytų Europos šalis ir kritęs privatus vartojimas, nes augantis darbo atlygis nepadengė didelės infliacijos rezultatų.
Artimiausiu metu Lietuvos ekonomikai ir toliau įtakos turės ekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas, prastėjanti įmonių finansinė padėtis ir mažėjanti namų ūkių perkamoji galia, teigiama EK prognozėje. Nors 2022 metų rudenį buvo prognozuota, kad 2023 metais Lietuvos ekonomikos augimas sieks 0,5 proc., dabar manoma, kad augimas per metus tesieks 0,3 proc.
Anot EK, piką 2022 metų rugsėjį pasiekusi infliacija pradėjo mažėti dėl kritusių pasaulinių naftos kainų ir vidaus pastangų pažaboti energijos kainų augimą vartotojams, įskaitant PVM tarifo sumažinimą šilumos energijai. Visgi, infliacija kituose sektoriuose vis dar yra didelė, kas galimai atspindi ankstesniais mėnesiais išaugusių sąnaudų poveikio vėlavimą.
Tuo pat metu, EK pažymi, kad kainų augimo tempas 2023 m. sumažės iki 8,7 proc., o 2024 m. – iki 2,1 proc. Mažėjantis aktyvumas tiek šalies ekonomikoje, tiek prekyboje su pagrindiniais partneriais ir tolygus energijos kainų mažėjimas prisidės prie infliacijos mažėjimo.
Taip pat 2024 m., dėl didesnių privataus vartojimo išlaidų, ekonomikos augimas sieks 2,5 proc. Be to, 2023 ir 2024 m. vyks didesnis ES lėšų, ypač RRF įsisavinimas.
