„Lietuvos bankas jau nustatė, kad kainų didėjimas yra daugiau mažiau susijęs su sąnaudomis ir paaiškinantis jų didėjimą. Kad pelningumas, žiūrint į visą grandinę, ūkio subjektų nėra labai išskirtinis. Ir tendencijos yra panašios visame regione“, – trečiadienį Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje komentavo Š. Keserauskas.
„Iš savarankiškos analizės, kurią atliko konkurencijos taryba, galiu atkreipti dėmesį į tai, kad pasitvirtino tokia pati įžvalga dėl pelningumo. Konkrečiai prekybos tinklų pelningumas, mūsų analizės duomenimis, šiuo metu nėra kažkoks išskirtinis ir neišsiskiria iš bendrosios mažmeninės prekybos“, – aiškino jis.
Taip pat, pasak Konkurencijos tarybos pirmininko, surinkti duomenys neleidžia pradėti tyrimo dėl to, ar prekybininkai infliacijos metu bandė pasipelnyti sparčiau didindami kainas.
„Visa tai mums leidžia pasakyti, kad remiantis šiais statistiniais duomenimis, mūsų pačių analize ir Lietuvos banko analize, nebūtų galima pagrįstai svarstyti tyrimo dėl pažeidimo arba tyrimo dėl rinkos pradėjimo, kadangi tam nėra reikiamų indikacijų“, – tikino Š. Keserauskas.
„Analizė rodo, kad tai kas vyksta, to ir maždaug galima tikėtis pasižiūrint į objektyvius parametrus“, – pridūrė jis.
Visgi, pasak Š. Keserausko, Konkurencijos taryba 2023 metais atidžiau stebės mažmeninės prekybos sektorių ir pastebėjus galimus bandymus pasipelnyti, veiks.
„Mažmeninės prekybos sektorius yra vienas iš mūsų šių metų veiklos prioritetų. Todėl mes stebime, kas vyksta ir jeigu matome indikatorių, mes atitinkamai veikiame. Viešai komentuoti dėl pradėtų ar nepradėtų tyrimų aš negaliu, tik patvirtinu, kad iš to, ką mums leidžia matyti statistika, pagrindo įtarti mes neturime“, – teigė jis.
ELTA primena, kad maisto produktų kainoms didžiausią įtaką turėjo energijos kainų šokas, o dėl santykinai didelės paklausos ir gyventojų perkamosios galios, maisto tiekimo grandinės dalyviai lengviau perkėlė išaugusius kaštus vartotojams, rodo Lietuvos banko (LB) sausį vykdytas maisto kainų tyrimas.
LB konstatuoja, kad energijos išteklių brangimas Lietuvoje turėjo didesnę įtaką maisto kainoms nei vidutiniškai euro zonoje.
Be to, teigiama, jog maisto infliacijos pikas jau pasiektas, o ateityje sąnaudų įtaka kainoms turėtų silpnėti.
Banko tyrimo rezultatai parodė, jog sausį išaugusias kainas prekybininkai perkėlė į galutines produkcijos kainas. Anot LB, maisto pramonės gamybos sąnaudos taip pat didėjo maždaug tokiu pat tempu kaip ir parduotos produkcijos kainos.
Vis dėlto, LB vertinimu, santykinai didelė paklausa ir išsilaikiusi gyventojų perkamoji galia buvo tie veiksniai, dėl kurių susidarė palankios sąlygos perkelti išaugusius gamybos kaštus į galutines kainas.
Kartu LB akcentuoja nepastebėjęs, kad maisto produktų tiekimui svarbių veiklų pelningumas buvo „išskirtinai didelis“.
