„Manau, kad taip (reikėtų viešinti – ELTA). Čia yra tikrai tam tikras peilis į nugarą, aš manau. Darbas su režimais, juos penint – vis tik tai yra ne mūsų valstybės interesas ir apskritai ne demokratinio pasaulio interesas“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė konservatorius.
„Galbūt paskutinė instancija, kaip sakant, yra viešumas ir visuomenės spaudimas“, – svarstė jis.
Politikas pastebėjo, kad verslų, vis dar nepalikusių Rusijos ir Baltarusijos rinkų, veiklą gali iš dalies apriboti europinės sankcijos, taikomos Kremliaus režimui. Visgi, anot P. Saudargo, tokie ribojimai nėra visa apimantys, o ir įmonės gali ieškoti sankcijų spragų.
„Europos Sąjunga priėmė sankcijas, jos nėra visa apimančios ir viską apgalvojančios – tai, turbūt, yra suprantama, kad visų keliukų ir takelių neuždarysi tuo pačiu momentu. Tačiau, vėlgi, bendras supratimas ir suvokimas, kad nereikėtų tada turbūt ieškoti apeidinėjimo galimybių, man atrodo, turėtų būti visų demokratinio pasaulio – tame tarpe ir verslo, dalyvaujančio demokratiniame pasaulyje – supratimas“, – aiškino jis.
„Yra to verslo, kuris kaip tik aukoja Ukrainai, remia Ukrainą, kad ji pasiektų pergalę, ir savo pinigus uždirbtus, pelnus aukoja, suneša – tai milžiniškos akcijos vyksta ir milijonus surenka visuomenė verslo padedama. O kitas verslas tuo metu uždirba pelną sau taip pat penėdamas režimus. Man atrodo tai tiesiog nusikalstama“, – pažymėjo P. Saudargas.
Klausimą dėl Rusijoje tebeveikiančių Lietuvos verslo subjektų trečiadienį svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Kaip Eltą anksčiau informavo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, parlamentarai aiškinsis ne tik tai, kokiomis apimtimis Lietuvos verslininkai vis dar veikia Kremliaus režimui pavaldžioje rinkoje, bet ir svarstys dėl to, ar reikėtų viešinti su Rusija dirbančias įmones bei jų informaciją.
