Pasak komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, parlamentarai aiškinsis ne tik tai, kokiomis apimtimis Lietuvos verslininkai vis dar veikia Kremliaus režimui pavaldžioje rinkoje – politiko teigimu, bus vertinama ir tai, ar tokie verslai nepiktnaudžiauja ekonominių sankcijų apėjimo schemomis.
„Norėsime įsivertinti verslų bendradarbiavimo su Rusijos Federacija mastą, nuo karo pradžios matomas tendencijas, kokios yra kryptys ir pan. Taip pat, natūralu, kalbėsime apie duomenų apie su Rusijos Federacija dirbančių įmonių kaupimo ir prieinamumo prie tų duomenų klausimą“, – ELTAI teigė NSGK pirmininkas.
„Ryšių su Rusijos Federacija moraliniai aspektai. Kviesime verslo asociacijų atstovus, kad jie pasakytų, kaip jie mato – ar labai gerai, kad jų nariai dirba su rusais, ar nelabai“, – nurodė L. Kasčiūnas.
Politikas neatmetė, jog komiteto nariams išnagrinėjus šį parlamentinės kontrolės klausimą, Seime gali atsirasti iniciatyva dėl viešo veiklą Rusijoje tęsiančių verslų registro.
„Jeigu (duomenų – ELTA) prieinamumas yra įmanomas ir ten nėra kažkokio viešąjį interesą žinoti ribojančio ryšio su asmens duomenų apsauga (...), tai aiškinsimės teisinius pagrindus dėl viešinimo. Ko reikėtų, ar reikėtų viešinti įmones, kurios dirba su rusais“, – aiškino jis.
„Kai išsiaiškinsime, koks santykis su duomenų apsauga, ar yra kažkokie ribojimai, ar trūksta tik pataisos, aš esu pasirengęs tokią pataisą inicijuoti ir apie tai mes kalbėsime“, – patikino konservatorius.
Seimo NSGK pirmininko teigimu, komiteto posėdyje pakviesti dalyvauti Valstybės duomenų agentūros, Muitinės departamento bei verslo konfederacijų atstovai.
ELTA primena, kad Seime panašios iniciatyvos dėl verslų, tęsiančių veiklą Rusijoje, kilo ir anksčiau. Liberalas Raimundas Lopata kartu su grupe parlamentarų registravo rezoliuciją „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo“, kuria siūlė įpareigoti verslininkus ir įmones, kurie turi komercinių interesų Rusijoje, užsiregistruoti specialios komisijos viešajame registre ir pagrįsti, kodėl jie tęsią savo veiklą karą prieš Ukrainą pradėjusioje šalyje.
Tuo metu Rusijos verslininkams siūlyta neleisti ir įsigyti bei turėti nekilnojamojo turto Lietuvoje be specialaus vyriausybės leidimo, taip pat raginta svarstyti nekilnojamo turto įsigijimo Lietuvoje apribojimus Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims.
Vyriausybę siūlyta įpareigoti pateikti parlamentui teisės aktus, numatančius, kad už teroristinės valstybės veiksmus atsako ir tos valstybės juridiniai asmenys, kuriems būtų neleidžiama vykdyti veiklos Lietuvos teritorijoje.
Visgi, Seimo Užsienio reikalų komitetas uždarame posėdyje aptarė šią iniciatyvą ir grąžino iniciatoriams atgal tobulinti.
