Apie tai pašnekovai kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Apie nuosmukį žinota iš anksto
2021–2022 buvo tiem tai, kai ekonomikos augimas atitrūko nuo tvaraus kelio, pareiškė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Vartojimas augo daugiau, nei leido galimybės, NT kainos per trejus metus išaugo daugiau nei 50 proc.
„Tai precedento neturintis klestėjimas. Yra socialinių grupių, kurios nematė klestėjimo, bet didelė dalis visuomenės vartojo, pirko daug. Kurį laiką vieni iš pagrindinių rūpesčių buvo tai, jog užsisakius naują automobilį reikėjo laukti metus, kol jį pagamins, jog restoranuose neužsirezervavus vietos staliuko nepavyks gauti, jog kelionės buvo išpirktos.
Kai vartojimas viršija potencialą, tai vadinama ekonomikos perkaitimu ir tai visada veda į dar didesnę infliaciją“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, daugelis infliacijos laikotarpiu su pinigais elgėsi neadekvačiai. Investuoti nemokėję, bijoję ar nenorėję nusprendė juos išleisti.
Tačiau šis perteklinis išlaidavimas eina į pabaigą ir todėl ekonomistai sako, kad praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį patyrėme nuosmukį.
„Niekas nesako, kad 2023 m. turėsime gilią duobę, bet augimas yra sustojęs, kainos, apetitas ir lūkesčiai turės koreguotis, todėl bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo šiemet sunku tikėtis“, – paaiškino N.Mačiulis.
Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas, socialdemokratas Gintautas Paluckas tikino, jog apie šių metų ekonomikos raidą buvo žinota seniai, dar nuo pernai metų vidurio, mat jau tada apdirbamoji pramonė pradėjo duoti signalus, kad užsakymų skaičius mažėja ar stoja, Skandinavija, Vokietija, mūsų eksporto rinkos, samdys mažiau darbuotojų, atlyginimų stipriai nekels.
„Bet žiūrėsime, kaip atsigaus Europos rinkos. Anksčiau kalbėta apie gilesnę recesiją, o dabar kalbama, kad Europa galbūt išlips iš ekonominių bėdų lengviau, nei manyta.
Matysime, kaip atsigaus ir mūsų verslai, kai kuriems gali būti sunkiau, pavyzdžiui, statybų, baldų sektoriams, su būstais susijusiai pramonei. Matome, kad ir Skandinavijoje dar tik įsibėgėja būstų kainų kritimas, tad NT rinka atsigaus negreitai.
O prognozės apie 9–10 proc. atlyginimų kilimą šiemet Lietuvoje yra optimistinės, juk yra daug verslų, sustabdžiusių papildomų darbuotojų samdymą, privačiame sektoriuje galbūt atlyginimai tiek nekils“, – kalbėjo politikas.
Visgi N.Mačiulis dėl atlyginimų augimo turi kitą nuomonę: „G.Paluckas sako, kad 10 proc. atrodo optimistiškai, bet priminsiu, kad vien minimali mėnesio alga nuo sausio padidinta 15 proc., tai nori nenori visi atlyginimai turės kilti.“
Ekonomika neaugs dėl 4 veiksnių
Pasak N.Mačiulio, Lietuvos ir visos euro zonos ekonomiką šiemet veiks keturi veiksniai.
„Tai kaip keturi raiteliai, tempiantys mus už kojų, rankų ir sukeliantys nemalonius jausmus“, – palygino ekonomistas.
Vienas iš jų – infliacija. Nors ji atsitraukia, pakilusios kainos vis dar išlieka aukštame lygyje ir to pasekmes jaučia visi – atlyginimai, socialinės išmokos, pensijos nepasivijo tokio spartaus kainų augimo. Taigi gyventojų perkamoji galia šiemet turėtų išlikti panaši kaip ir pernai, ir vien dėl to sunku tikėtis mažmeninės prekybos, vartojimo atsigavimo.
Antra – energetikos krizė. Nors gamtinių dujų ir elektros kainos biržoje šiuo metu yra mažesnės, nereiškia, kad jos daugiau nebekils. Jeigu Kinija staiga vėl pradėtų pirkti didelius kiekius suskystintų gamtinių dujų, kurių pernai beveik nepirko, kaina vėl gali šokti į viršų. N.Mačiulis priminė, kad apskritai Europos Sąjunga (ES) vis dar importuoja 8 proc. gamtinių dujų iš Rusijos, ir, jei šis srautas sustotų, gali tekti ieškoti naujų priemonių, kaip dar labiau sumažinti dujų vartojimą.
„Dar vienerius metus turime išlaukti atsargiai žiūrėdami į tai, kas vyksta energetikos rinkoje, svyravimų dar gali būti“, – įspėjo ekonomistas.
Trečias veiksnys – palūkanų normų kilimas, kurio išvengti negali beveik nė vienas, net ir tas, kuris neturi jokių paskolų. „Tai gali veikti ir netiesiogiai, pavyzdžiui, galbūt jūsų darbdavys yra pasiskolinęs pinigų, o verslui taip pat kyla skolos aptarnavimo kaštai ir tai gali paveikti jus. Brangesni pinigai paliečia visus, net ir tuos, kurie neturi jokių paskolų“, – aiškino N.Mačiulis.
Ketvirta – silpnėjanti paklausa pasaulyje, prekyba atslūgsta, tai matoma eksporto rinkose.
„Švedijos BVP mažėja, Estija jau recesijoje, Latvijos situacija panaši, Vokietijos praėjusių metų ketvirtas ketvirtis taip pat neigiamas. Tad sunku tikėtis, kai mūsų pagrindinėse eksporto rinkoje yra vartojimo, ekonomikos nuosmukis, jog kaip nors paminsime ekonomikos dėsnius ir toliau spurtuosime“, – sakė N.Mačiulis.
Anot jo, matysime vėstančią ekonomiką, galbūt stagnaciją, bet tai nėra stiprus kritimas, kuris virstų į aukštą nedarbo lygį.
Elektros energijos srityje turime problemą
Net ir šiuo metu esant žemoms elektros kainoms pašnekovai turi prie ko prikibti.
Kalbama, kad, jei elektros kainos išliks žemos, kompensacijoms skirtų pinigų gali ir neprireikti. Anot G.Palucko, jeigu tik yra galimybė valstybei skolintis mažiau, reikia tuo naudotis, nes dabar palūkanos aukštos. Visgi turime kitą problemą.
„Energetikos kainos krito, bet gyventojai turi ilgalaikes sutartis su fiksuotomis aukštesnėmis kainomis. Tai jau akmenėlis į politikų daržą, turime nemalonią situaciją“, – teigė parlamentaras.
Į tai atkreipė dėmesį ir N.Mačiulis: „Jei kainos biržoje krenta ir laikosi žemos, o gyventojai fiksavo kainas aukštame lygyje, taip išeina, kad valstybės biudžeto pinigai, skirti kompensacijoms, keliauja įmonėms, kurios ir taip pigią elektros energiją parduoda labai brangiai. Turime problemėlę ir tai kažkaip reikėtų spręsti.
Bet galima pasidžiaugti, kad valstybei dėl kompensacijų nereikės daug skolintis, todėl galima susitelkti ir koreguoti valstybės finansus ilgam laikotarpiui, grįžti prie klausimo dėl mokesčių reformos.“
Priminė NT mokestį
Mokesčių reformą N.Mačiulis vadina visų mokesčių, o ne vieno ar dviejų keitimą, tačiau reformos tikriausiai šiemet nesulauksime.
Pripažįstama, kad yra nepagrįstų lengvatų, galimų atsisakyti, taip atsirastų daugiau lėšų biudžete, kurias būtų galima nukreipti, pavyzdžiui, į viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimą.
N.Mačiulio nuomone, neblogas buvo ir pernai pasiūlytas NT mokesčio keitimas, mat esami NT mokesčiai yra „kreivi, šleivi ir daug naudos biudžetui neatneša“, o pakeitus jį būtų galima į biudžetą surinkti apie 100 mln. eurų. Tos lėšos atitektų savivaldybėms, kurios jas panaudodamos galėtų spręsti lokalias problemas, investuoti į infrastruktūrą.
„Toks mokestis užkirstų kelią ir nepagrįstam kainų kilimui. Daugumoje šalių yra diferencijuojamas pirmasis būstas, kuris yra pirmojo būtinumo prekė, ir kiti būstai, kurie jau nebėra pirmojo būtinumo prekės.
Tada tai neskatina spekuliuoti NT, pirkti, parduoti, o pastaruosius trejus metus stebėjome visiškai naują verslo rūšį – iš vystytojų būstai buvo perkami dar pradinėje stadijoje, o po metų parduodami 20–30 proc. brangiau. Tai legalu, už tai nėra taikoma jokia bausmė, žmogus rado spragą, užsidirbo, jis – šaunuolis. Bet turime iš to ir šalutinį efektą – NT kainos pakilo tiek, kad jauna šeima nebeįperka būsto. Tai jau socialinė problema“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Jis pateikė Singapūro pavyzdį. Ten antro ar trečio būsto pardavėjas turi sumokėti 15–20 proc. sandorio sumos mokestį. Mokesčio dydis priklauso nuo to, kas esi: pilietis, rezidentas ar užsienietis. N.Mačiulio žiniomis, užsieniečiai moka daugiausia – apie 35 proc. sandorio sumos. Jo manymu, tokiu būdu yra greitai užkertamas kelias spekuliuoti NT rinka.
G.Paluckas pritaria, kad tam tikrų lengvatų reikėtų atsisakyti. „Yra skaičiuota, kad bendra įvairiausių nuolaidų suma sudaro beveik 4 mlrd. eurų. Kai kurios lengvatos suprantamos, bet dėl dalies galima ir pasiginčyti“, – paminėjo jis.
Tačiau dėl NT mokesčio keitimo šią akimirką G.Paluckas nepritaria. Anot jo, palūkanų normoms taip išaugus ir gyventojams tenkant mokėti kone dvigubai didesnes paskolų įmokas, nevertėtų ant jų pečių užkrauti ir NT mokesčio naštos.
Visgi N.Mačiulis savo nuomonės laikosi kategoriškai: „Niekada nėra gero laiko naujiems mokesčiams. Ir nesutinku, kad NT mokestis būtų didelė našta. Už pusę mažos vertės būstų iš viso nereikėtų nieko mokėti, o už kitus būstus vidutiniškai būtų mokama apie 15 eurų per metus.
Tuoj sviesto pakelis tiek kainuos, tai tokie pinigai tikrai nėra didžiulė našta.“
