„Lietuvoje šie pokyčiai, matyt, yra lėtesni (tokia pingančių trąšų situacija neturėtų būti palanki prekybininkams – atsigabenus brangiai užsipirktų trąšų laivą, norisi jį parduoti nesumažintomis kainomis, o ūkininkai, matyt, stebėdami rinkos kainas, nori mažesnių kainų), tačiau kryptis, kol dujos pinga, yra kainų mažėjimo“, – antradienį feisbuke parašė jis.
T. Povilauskas dar pridūrė, kad jeigu iki 2022 metų didžioji dalis Lietuvoje sunaudojamų azotinių trąšų buvo pagaminta arba Jonavoje, arba importuojama iš Rusijos, tai praėjusių metų pabaigoje „Achemai“ dirbant minimaliu režimu dėl aukštų gamtinių dujų kainų atsirado visa puokštė naujų azotinių trąšų tiekėjų šalių, tokių kaip JAV, Trinidadas ir Tobagas ar Kinija.
„Iš ten, kur dujos buvo pigesnės negu Europos Sąjungoje arba kur mažesnė gamybos savikaina.
Akivaizdu, kad staiga pasikeitusi geografija išbrangino ir taip pabrangusias rinkoje trąšas Lietuvos ūkininkams ir pakeitė trąšų prekybininkų veiklą (jeigu anksčiau trąšas gaudavai vagonais, tai dabar pirmiausia reikia atsiplukdyti laivą)“, – dėstė ekonomistas.
