„Žinote, iš tikrųjų geriausia būtų sankcionuoti prekes. Jeigu mes sankcionuotume prekes ir nedarytume jokių išlygų, aš manau kontrolės institucijoms būtų galimybė kur kas efektyviau atlikti savo darbą“, – ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje „Knygų mugėje“ teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas pažymėjo, kad dabar dėl įvairių priežasčių sankcijos yra labai sudėtingos ir pakankamai nenuoseklios, tad „Sizifo akmenį“ tenka ridenti kontrolės institucijoms.
„Tiesiog politinis procesas buvo toks. Dabar tą Sizifo akmenį tenka ridenti kontrolės institucijoms“, – sakė politikas.
G. Nausėda taip pat akcentuoja, kad vis dar yra Lietuvos įmonių, kurios padeda vengti sankcijų. Jis ragino tokį verslą apsispręsti, kurioje pusėje jis yra.
„Turime informacijos, kad deja kai kurios Lietuvos įmonės, kurios galbūt savo kieme išsikėlusios Ukrainos vėliavą, padeda vengti tų sankcijų. Turime apsispręsti kurioje pusėje esame, Ukrainos, tiesos pusėje, ar melo ir purvo pusėje“, – tvirtino prezidentas.
ELTA primena, kad žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui.
Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“ – geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.
Taip pat sakoma, kad sankcijos yra taikomos būtent įmonėms, o ne jų produktams, o mechanizmas, leidžiantis į Lietuvą įvežti karbamidą, yra nesankcionuotos įmonės, formaliai veikiančios kaip trąšų gamintojos, nors „Grodno Azot“ įvardijamas kaip vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje.
Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.
