Europos dujų saugyklų užpildymas išlieka istoriškai didelis: turi gerą naujieną ir dėl kainų

Lietuvos energetikos agentūros ekspertų duomenimis, gamtinių dujų kainos ir toliau mažėja: vasario 17–23 d. jos krito 2,6 proc. Svarbu tai, kad šią žiemą Europos Sąjungos dujų saugyklų užpildymas išlieka didelis ir toks prognozuojamas iki pat šildymo sezono pabaigos, rašoma pranešime.

Gamtinių dujų kainos ir toliau mažėja.<br>D.Umbraso nuotr.
Gamtinių dujų kainos ir toliau mažėja.<br>D.Umbraso nuotr.
Gamtinių dujų kainos ir toliau mažėja.<br>Pexels nuotr.
Gamtinių dujų kainos ir toliau mažėja.<br>Pexels nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2023-02-24 15:36

Biokuras jau atpigo iki prieš metus buvusio lygio, o vidutinė elektros kaina beveik visame Baltijos regione per savaitę sumažėjo vidutiniškai 5,1 proc. Dyzelinas Lietuvoje pinga jau tris savaites iš eilės, tačiau benzinas vėl brangsta.

Dujų kainos nuosekliai mažėja. TTF kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 2,6 proc. – nuo 55,7 Eur/MWh iki 54,2 Eur/MWh. Nuoseklų dujų kainų kritimą ir toliau lemia šiltesni nei įprasta orai bei aukštas dujų kiekis Europos Sąjungos dujų saugyklose.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorių naujausius duomenis matyti, kad gamtinės dujos 2023 m. gali būti apie 2–3 Eur/MWh pigesnės, nei buvo manyta prieš savaitę.

ES dujų saugyklų užpildymas aptariamu laikotarpiu, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo nuo 64,8 proc. iki 63 proc., tačiau jų užpildymas ir toliau išlieka istoriškai didelis. Pagal ES saugyklų dujų kiekio 2023 m. pavasariui scenarijų (dujų kiekio mažėjimo vidurkį lapkričio 14 d. – vasario 22 d.), dujų kiekis saugyklose 2023 m. balandžio pradžioje gali siekti 51 proc.

Latvijoje esančios Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas sumažėjo nuo 40,8 iki 39,2 proc. Pagal dujų srauto iš saugyklos pernai lapkričio 16 d. – šių metų vasario 22 d. vidurkį, balandžio pradžioje saugyklos užpildymas gali siekti apie 32 proc.

Nagrinėjamu laikotarpiu per Klaipėdos SGD terminalą buvo importuota 581,61 GWh, arba 11,4 proc. mažiau dujų, nei ankstesnę savaitę. 62 proc. (364,48 GWh) per terminalą importuotų dujų keliavo į Latviją ir Lenkiją.

Lietuvoje dujų suvartojimas mažėjo 3 proc. ir nagrinėjamą savaitę siekė 217,33 GWh, palyginti su 224,13 GWh ankstesnę savaitę. Į Latviją siunčiamų dujų kiekis per šį laikotarpį mažėjo 2,7 proc., palyginti su ankstesne savaite (per nagrinėjamą savaitę siunčiamų dujų kiekis siekė 301,75 GWh, ankstesnę savaitę – 310,1 Gwh). Iš Lenkijos dujų srautas nebeteka jau dvyliktą savaitę iš eilės. Į Lenkiją buvo išsiųsta 62,73 GWh, palyginti su 119,11 GWh ankstesnę savaitę.

Vidutinės elektros kainos vasario 17–23 d. mažėjo visame Baltijos regione, išskyrus Suomiją. Kainų kritimui įtakos turėjo augusi elektros gamyba vėjo ir saulės elektrinėse. Lietuvoje vidutinė elektros kaina siekė 103,3 Eur/MWh ir buvo 7,1 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 111,2 Eur/MWh.

Latvijoje elektros kaina mažėjo 6,6 proc. – iki 103,3 Eur/MWh, Estijoje – 6,1 proc., iki 103,3 Eur/MWh. Švedijos 4 kainų zonoje didmeninė elektros kaina mažėjo 10,2 proc. – iki 74,5 Eur/MWh ir tapo mažiausia regione, o Vokietijoje mažėjo 20,5 proc. – iki 109,8 Eur/MWh. Lenkijoje vidutinė elektros kaina ir toliau išlieka didžiausia regione, nors per savaitę ji krito 15,2 proc. – iki 121,7 Eur/MWh. Suomijoje elektros kaina didėjo 29,7 proc. – iki 84,3 Eur/MWh. Vertinant naujausius elektros ateities sandorius, matyti, kad 2023 m. prognozuojamas Vokietijos elektros kainų lygis galėtų būti 120–180 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje galima prognozuoti 60–120 Eur/MWh kainas.

Lietuvos didmeninės elektros kainos nagrinėjamą savaitę ir toliau išliko arčiau Vokietijos kainų lygio. Vertinant elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad per savaitę Vokietijos ateities sandoriai 2023 m. vidutiniškai sumažėjo 2,6 proc., tačiau Šiaurės Europos padidėjo 5,2 procento.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje nagrinėjamą savaitę augo 13,9 proc., palyginti su ankstesne savaite, ir siekė 113,1 GWh. Elektros gamyba vėjo elektrinėse, palyginus su ankstesne savaite, augo 34 proc., saulės elektrinėse – 27 proc. Vėjo ir saulės elektrinės pagamino 26 proc. viso Lietuvos elektros energijos poreikio.

Importuojamos elektros dalis mažėjo nuo 62 proc. iki 57 proc. viso šalies elektros poreikio. Per Latvijos jungtį importas sumažėjo 42,9 proc. – iki 65,9 GWh, iš Švedijos ketvirtosios zonos (SE 4) importas augo 13,5 proc. ir siekė 111,3 GWh.

Biokuro kainos, kritusios 7 savaites iš eilės, praėjusią savaitę sumažėjo iki 26 Eur/MWh ir pasiekė 2022 m. vasario viduryje buvusį kainų lygį.

Benzino vidutinės kainos trijose lyginamose valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje – vasario 13–20 d. didėjo 1,1–2,0 proc., Vokietijoje sumažėjo 0,5 proc., o Estijoje kainos nesikeitė.

Dyzelino vidutinės kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,3–1,5 proc., Lenkijoje ir Estijoje jos nesikeitė. Pigiausi degalai Baltijos šalyse ir toliau išlieka Lietuvoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.