Ministrė diskusijoje išskyrė, jog siekiant kokybiškai padėti Ukrainai – per karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą, – būtinas bendradarbiavimas su partneriais bei veiksmų koordinavimas.
„Nepaisant to, jog lyderiaujame skirdami paramą Ukrainai, vertinant pagal procentinę išraišką su Lietuvos bendruoju vidaus produktu, mūsų galimybės yra ribotos. Todėl pagrindinis mūsų uždavinys – ne tik numatyti paramą Ukrainai, bet ir kalbėtis su partneriais, skatinti juos aktyviai reaguoti, kaskart žengti tolimesnį žingsnį nei buvome vakar.
Nesvarbu, ar kalbame apie naują finansinį instrumentą, ar sankcijų paketą – Lietuva visuomet yra priekyje, skatina išlaikyti ambiciją padedant Ukrainai, kelti klausimus, nepasiduoti karo nuovargiui ir būti nuolat pasiruošus reaguoti“, – sakė ministrė G. Skaistė.
Pasak G. Skaistės, nors šiandien dedamos didžiulės pastangos suteikti skubią būtiniausią pagalbą Rusijos agresiją patiriančiai šaliai, svarbu jau dabar pradėti galvoti apie būsimą Ukrainos atstatymo periodą.
„Vien šiemet Ukrainos biudžetiniai poreikiai siekia 38 mlrd. dolerių. Tai išties milžiniškos lėšos, kurių 18 mlrd. finansuoja Europos Sąjunga, 10 mlrd. dolerių – JAV, likusią sumą – kiti tarptautiniai donorai. Tačiau labai svarbu kalbėti ir apie antrąjį žingsnį – turime rengtis būsimam Ukrainos atstatymui. Jei praėjusių metų viduryje prognozuota, jog atstatymo poreikiams reikės 300 mlrd. dolerių, šiandien kalbame apie 500–600 mlrd. dolerių.
Tai labai konkretus pavyzdys, kai sudaryti planai keičiasi kasdien, nes karas vis dar tęsiasi. Todėl turime būti susitelkę, pasiruošę reaguoti ir mobilizuoti didesnius resursus. Lietuva yra viena iš tų šalių, kuri nepaisant nueito kelio, ragina tarptautinius partnerius nesustoti ir visada būti pasiruošus žengti toliau“, – diskusijoje pabrėžė G. Skaistė.
