Ukrainos ekonomika – lyg sužeistasis, pumpuojamas nauju krauju: augs tik nugalėjus Rusiją?

2023 m. vasario 24 d. 11:09
Žygimantas Šilobritas
Jau metus trunkanti Rusijos invazija į Ukrainą nualino šalį ir sudavė stiprų smūgį jos visuomenei. Visgi, nors 2022 metais buvo matomas smarkus ekonomikos susitraukimas, aukšta infliacija ir eksporto sumažėjimas, šiais metais Ukrainos nacionalinis bankas (UNB) tikisi ekonomikos stabilizacijos ar netgi atsigavimo. Lietuvos ekonomistų nuomonės dėl Ukrainos ekonomikos perspektyvų išsiskiria.
Daugiau nuotraukų (2)
Pasak UNB, 2022 metais buvo prognozuojama, kad valstybės ekonomika susitrauks apie 33 proc. Visgi, greitas verslo, ūkio sektoriaus ir visuomenės prisitaikymas prie karo sąlygų ir Rusijos vykdomo energetikos teroro užtikrino, jog BVP susitraukė 30 proc.
Nors pats konfliktas ar karštoji jo fazė dar nepasibaigusi, 2023 metais tikimasi, kad ekonomika pradės pamažu augti, nors šiais metais augimas tesieks 0,3 proc. Anot institucijos, 2024 ir 2025 metais šis augimas tęsis, kadangi numatomas saugumo rizikų sumažėjimas, uostų atsidarymas, didesni derliai ir augs vietinė paklausa. Prognozuojama, kad tai užtikrins 4,1 proc. BVP augimą 2024 metais ir 6,4 proc. 2025 metais.
Anot banko, 2022 metų pabaigoje prekių kainos buvo išaugusios 26,6 proc. UNB mano, kad karo pasekmės, tokios kaip rusų vykdomas infrastruktūros ir verslo griovimas ir Rusijos vykdytas energetinis teroras turės tolimesnes pasekmes kainoms. Negana to, dėl karo pasekmių šiais metais bus matomas mažesnis žemės ūkio produktų derlius.
Tuo pat metu, banko pateiktoje informacijoje teigiama, kad teritorijų atsiėmimas, Rusijos energijos teroro sumažinta paklausa ir išaugęs maisto produktų tiekimas užtikrino, kad infliacijos lygis pastaruosius tris mėnesius yra nesikeičiantis. Be to, šiais metais tikimasi infliacijos sulėtėjimo iki 18,7 proc. kas tęstųsi ir 2024 bei 2025 metais. Prognozuojama infliacija tesieks 6,7 proc.
Galiausiai, tikimasi ir užsienio pagalbos augimo. 2022 metais Ukraina gavo 32 mlrd. dolerių vertės finansinės paramos. Šiais metais ši suma išaugs ir manoma, kad gali viršyti 38 mlrd. dolerių. Ši suma leis valstybei padengti biudžeto skyles ir net galimai kaupti resursus ateičiai, jeigu konfliktas užsitęstų.
M. Dubnikovas: Ukrainos ekonomikos ateitį prognozuoti sudėtinga
Ekonomistas Marius Dubnikovas mano, kad kai kurios Ukrainos nacionalinio banko prognozės yra per optimistiškos. Pasak jo, ekonomikos stabilizavimas ir augimas įmanomas tik pasibaigus Rusijos invazijai arba Maskvai praradus gebėjimą vykdyti puolimus.
„Jeigu 2023 metais pavyktų Rusiją sustabdyti karo lauke, tai 2024 metais mes matysime augimą. Jeigu tai pavyktų padaryti 2024 metais, tai matysime augimą 2025 metais. Ir taip toliau, ir taip toliau. Į karo pabaigą ir remiasi. Ir prognozuoti vieną ar kitą skaičių, kai jis yra visiškai priklausomas nuo praktiškai vieno faktoriaus, nuo karo situacijos, apie kurios pabaigą niekas nežino, yra sudėtinga“, – ELTAI teigė M. Dubnikovas.
M. Dubnikovas paminėjo, kad šių metų pradžioje taip pat matomos prastėjančios verslo nuotaikos ir problemos vidaus rinkoje dėl milijonų piliečių, kurie pasitraukė iš valstybės dėl karo.
„Faktas, kad bent jau šių metų pradžioje verslo nuotaikos yra prastėjančios. Pasitikėjimo rodikliai leidžiasi, kas yra visiškai natūralu, nes verslo aplinka yra tragiška, eksportas yra apribotas, jau nekalbant apie gamybos galimybes. Iš kitos pusės, vidaus rinka yra netekusi milijonų žmonių, vartotojų šalyje“, – tikino jis.
Kalbėdamas apie užsienio paramą ir jos galimą poveikį, ekonomistas paminėjo, kad tai tik būdas palaikyti valstybės funkcijas, o ne galimas augimo kūrėjas.
„Kiekvieną mėnesį kamšomos skylės milijardais. Tam, kad apskritai pati sistema funkcionuotų, kad darbuotojai gautų atlyginimus, pensininkai gautų pensijas ir panašiai. Tai reiškia, kad tos lėšos nėra ant viršaus, gyvybingai veikiančios ekonomiką. Tai yra tarsi sužeistas organizmas, kurį vis pumpuoja papildomu krauju. Ir tos milijardinės lėšos tiesiog palaiko gyvybę, kad nebūtų kracho“, – tikino jis.
Visgi, pasak M. Dubnikovo, ateityje bus matomas smarkus Ukrainos ekonomikos augimas. Bet jis įmanomas tik vykdant masinį valstybės atstatymą po karo pabaigos.
„Šalis išgyvens tokį periodą, kai bus atstatomi ištisi miestai su viskuo. Bus atstatomi ne tik namai, bet bus kuriamos naujos įmonės, nauji inžineriniai tinklai, nauji įrengimai, įvairios modernizacijos programos, viskas bus atstatoma naujai ir moderniai. Čia ir bus tas augimas“, – aiškino M. Dubnikovas.
A. Izgorodinas: Ukrainos nacionalinio banko prognozė yra pesimistiška
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad Ukrainos ekonomikos atsigavimas gali vykti sparčiau, negu prognozuojama. Anot jo, tai nulems Ukrainos sugebėjimas prisitaikyti prie iššūkių ir pasauliniai ekonomikos pokyčiai.
„Aš sakyčiau, kad prognozė yra pernelyg pesimistiška. Aš manau, kad Ukrainos ekonomika šiais metais realiai gali augti ir sparčiau, dėl kelių aspektų. Pirmas aspektas yra žema praeitų metų bazė. Nepamirškime, kad šių metų BVP rodiklius lyginsime su Ukrainos 30 proc. nukritusiu praeitų metų rodikliu. Antras aspektas yra tai, kad Ukrainos ekonomika ir verslas nemaža dalimi prisitaikė prie iššūkių“, – ELTAI komentavo A. Izgorodinas.
„Prognozuočiau, kad Ukrainos ekonomikos augimas gali siekti iki 1 proc.“, – teigė jis.
Ekonomistas neneigia, kad galimai 2023 metais įvyks geopolitinių ir pasaulinių veiksmų, kurie galimai turės neigiamą poveikį Ukrainos ekonomikai. Bet, pasak jo, augimo vis tiek galima tikėtis.
„Aišku, yra ir rizikų, ir aš jas pripažįstu. (...) Ukrainos ekonomikos rodiklius reikia vertinti geopolitikos kontekste ir pasaulio ekonomikos situacijos kontekste. Ir įsivaizduoju, kad vasarą į pasaulio ekonomiką ateis recesija, nukris JAV ekonomika, nukris ES ekonomika ir tai gali neigiamai veikti Ukrainą. Antra rizika yra galimi pokyčiai karo padėtyje. Ir neaiški situacija Ukrainos energetikoje. Čia yra tokie du neapibrėžtumo šaltiniai“, – aiškino ekonomistas.
„Bet netgi įvertinus mano paminėtas rizikas, visgi būčiau labiau optimistas ir sakyčiau, kad maždaug 1 proc. augimas yra labai realus“, – tvirtino jis.
Ekonomistas taip pat laikosi nuomonės, jog prognozės dėl infliacijos lygio irgi yra per pesimistiškos. Jo teigimu, centrinių bankų veiksmai ir krintančios žaliavų kainos teigiamai atsilieps ir Ukrainai.
„Dėl infliacijos prognozės nesutikčiau su Ukrainos centriniu banku. Aš manau, kad infliacija bus gerokai, gerokai žemesnė. Visų pirma, nepamirškime bazės efekto (...) Šių metų Ukrainos infliaciją lyginsime su labai aukštais praeitų metų rodikliais. Be to, šių metų pirmą pusmetį žaliavų kainos tikrai sumažės, dėl rinkos nerimo ir centrinių bankų agresyvios politikos. Todėl sakyčiau, kad infliacija Ukrainoje tikrai bus gerokai mažesnė negu prognozuojama“, – teigė jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.