Lietuvoje padaugėjo sunkvežimių iš Azijos: kyla įtarimų, ar taip nėra apeinamos sankcijos Rusijai

Lietuvos logistikos centruose ir sandėliuose fiksuojamas padidėjęs sunkvežimių iš Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizijos, Serbijos ir Turkijos srautas. Padidėjusi prekyba su šiomis šalimis kelia įtarimų dėl verslų skaidrumo.

Kasdien į Lietuvą atvažiuoja 500–1000 sunkvežimių.<br>Lrytas.lt koliažas.
Kasdien į Lietuvą atvažiuoja 500–1000 sunkvežimių.<br>Lrytas.lt koliažas.
S.Žilius.<br>Stop kadras.
S.Žilius.<br>Stop kadras.
Kasdien į Lietuvą atvažiuoja 500–1000 sunkvežimių.<br>Stop kadras.
Kasdien į Lietuvą atvažiuoja 500–1000 sunkvežimių.<br>Stop kadras.
Kasdien į Lietuvą atvažiuoja 500–1000 sunkvežimių.<br>Stop kadras.
Kasdien į Lietuvą atvažiuoja 500–1000 sunkvežimių.<br>Stop kadras.
A.Šimelis.<br>Stop kadras.
A.Šimelis.<br>Stop kadras.
Kasdien į Lietuvą atvažiuoja 500–1000 sunkvežimių.<br>Stop kadras.
Kasdien į Lietuvą atvažiuoja 500–1000 sunkvežimių.<br>Stop kadras.
Daugiau nuotraukų (6)

Valdas Juozas Vilūnas

2023-02-27 15:36

Sigito Žiliaus transporto bendrovė „Simatra“ jau seniai veža krovinius į Turkiją. Per šiuos metus sunkvežimių su turkiškais valstybiniais numeriais padaugėjo keliskart. Prekių gabenimas į Turkiją suklestėjo, tačiau S.Žiliaus vežėjams darbo sumažėjo.

„Mes nevežame sankcijomis uždraustų prekių ir tai mums pasijuto. Krovinių srautas sumažėjo apie 30 proc., nes maždaug tiek veždavome rusiškų krovinių. Bet patys į Rusiją nevažiuodavome, veždavome krovinius iš Turkijos į Lietuvą. Dabar bandome tą srautą pakeisti kitais kroviniais“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė įmonės vadovas.

Kasdien į Lietuvą atvažiuoja 500–1000 sunkvežimių. Pastebima, kad Lietuvos logistikos centrų ir sandėlių paslaugomis naudojasi vis daugiau vežėjų iš tolimų Azijos šalių.

„Įmonės steigiasi, perka prekes, kurių tolimesnę kilmę sunku nuspėti, tad negalime atmesti, jog dalis prekių, iškeliaujančių į Kazachstaną ar Uzbekistaną, gali grįžti į Rusiją“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo Logistikos asociacijos prezidentas Antanas Šimelis.

Taigi sankcijos Rusijai ir Baltarusijai veikia ne visur ir ne visada. Milžiniškos šalių agresorių valstybinės ir privačių bendrovių lėšos naudojamos įvairioms schemoms sankcijoms apeiti. Pavyzdžiui, rusiški vilkikai perregistruojami, su serbiškais ar kitų šalių numeriais keliauja aplinkiniais maršrutais, pasinaudojant įmonėmis tarpininkėmis sankcionuotos prekės vežamos į Rusiją.

Visgi S.Žilius atkreipė dėmesį, kad sankcijos veikia bent iš dalies. Nors prekės Rusiją galbūt pasiekia, jos jau yra gerokai brangesnės nei anksčiau.

„Jei anksčiau prekės iš Italijos į Sankt Peterburgą, Maskvą buvo vežamos už 3 tūkst. eurų, dabar ši kaina pakilo iki 9–10 tūkst. eurų. Tad sankcijos veikia. Nors prekės atkeliauja pas pirkėją, jų savikaina, pervežimo kaina skiriasi 3–4 kartus“, – skaičiavo S.Žilius.

Tačiau pervažiuoti Lietuvą pavyksta ne visiems sunkvežimiams. Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas skaičiuoja, kad šiemet jau fiksuoti apie 27 tūkst. atvejų, kada prekės neįleistos į Lietuvą ar neišleistos iš Lietuvos į Rusiją ar Baltarusiją.

Vyriausybė už sankcijų pažeidimus siūlo griežtinti atsakomybę, didinti baudas juridiniams asmenims, plėsti muitinės galimybes, konfiskuoti prekes.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.