„Jeigu gauni užsakymą vežti trąšas, tegul ten pačios trąšos nesankcionuotos, bet jos vežamos iš ten, kur yra trąšų gamybos įmonė, kuri sankcionuota, kaip šiuo atveju buvo su „Grodno Azotu“... Taip, ten yra popieriukas kažkokioje Baltarusijos institucijoje nupieštas, kad neva šias trąšas pagamino kažkokia UAB „Trys paršiukai“, bet yra labai gerų klausimų, ar taip išvis gali būti. Atsisakyti vežti tokį krovinį yra paprasčiausias sprendimas, mano nuomone“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė I.Šimonytė.
Politikė aiškina, kad sankcijų paletė ES yra gana komplikuota, bet yra paprastų būdų, kaip institucijoms sumažinti krūvį, kuomet bandoma įvairiais būdais įvežti baltarusiškas trąšas.
„Belkalij“ atžvilgiu yra sankcionuotas ir produktas, ir įmonė, ir savininkai, „Grodno Azoto“ įmonė ir savininkai, bet ne produktas. Yra bandymų kilmę klastoti, mes esame geografiškai tokioje vietoje, per ką bandomą į ES patekti. Natūralu, kad to krūvio turime labai daug. Bet man atrodo, yra ir tokių gana paprastų sprendimų, kurie tą krūvį institucijoms gali sumažinti, nes uždarbis čia tikrai labai mažas ir jo vaikytis nemanau, kad verta“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Ji pažymėjo ir tai, kad pavieniai komerciniai sandoriai, ypač su prekėmis, kuriuos yra pilkoje zonoje, kelia reputacinę riziką valstybės valdomai įmonei LTG.
„Yra tam tikrų įsipareigojimų, kuriuos turime vykdyti, pvz., kaip Kaliningrado keleivių tranzitas, nes tai yra europinis įsipareigojimas, procedūra, mes jį vykdome ir vykdysime. Bet tokie pavieniai komerciniai sandoriai, ypač su prekėmis, kurios yra pilkoje zonoje, kur galbūt pačios jos nesankcionuotos, bet viskas, kas aplinkui jas, yra sankcionuota, kelia riziką. Visų pirma reputacinę riziką valstybės valdomai įmonei“, – tvirtino konservatorė.
„Man atrodo, valstybės valdoma įmonė visada turi įsivertinti vienoje pusėje savo reputacinę riziką, kuri yra turtas, kitoje pusėje tuos nebaisiai didelius pinigus, kuriuos iš to galima uždirbti“, – pridūrė ji.
Galiausiai I.Šimonytė pažymėjo, kad LTG situacija yra dramatiškai pasikeitusi ir didžiulis srautas paslaugų, kurios keliavo į Rytus, yra nukirstos, tad dabar įmonės tik laukia iššūkis perorientuoti savo veiklas į Vakarų rinkas.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad žurnalistikos centras „Siena“ vasario 20 d. paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui.
Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“ – geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo, kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.
Taip pat sakoma, kad sankcijos taikomos būtent įmonėms, o ne jų produktams, o mechanizmas, leidžiantis į Lietuvą įvežti karbamidą, yra nesankcionuotos įmonės, formaliai veikiančios kaip trąšų gamintojos, nors „Grodno Azot“ įvardijamas kaip vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje.
Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamento ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais, atlieka 2023 metų sausio 13 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimo ir kontrabandos gabenant trąšas, pagamintas Baltarusijos Respublikos įmonėje „Grodno Azot“.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Atliekamo tyrimo metu sulaikyta daugiau nei 3 tūkst. tonų geležinkeliu gabentų azoto trąšų – karbamido, kurio vertė viršija 2 mln. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos trijose Lietuvos miestuose esančiose įmonėse, kurios, kaip įtariama, galėjo dalyvauti „šešėlinėse“ schemose apeinant tarptautines sankcijas. Ikiteisminiame tyrime sulaikyti du asmenys, kurie įtariami dalyvavę padarant tiriamus nusikaltimus.
