Bendrovė gali užsiimti plieno gamybos gamyklos Mariupolyje rekonstrukcija. Britų transliuotojas BBC išsiaiškino, kad V.Korčaginas susijęs su Čečėnijos senatoriaus Suleimano Geremejevo, R.Kadyrovo bendražygio, šeima.
Per karą jaunasis čečėnų verslininkas taip pat gavo Rusijos statybų reikmenų parduotuvių tinklo OBI ir šalyje nebeveikiančio JAV kavinių tinklo „Starbucks“ akcijų.
Minėta geležies ir plieno gamykla – viena didžiausių Ukrainos įmonių. Ji priklauso ukrainiečių verslininko Rinato Achmetovo valdomai bendrovei „Metinvest“. Kontroliuojančios bendrovės įmonėse Mariupolyje dirbo 35 tūkst. žmonių. Per mūšius mieste, prasidėjusius jau pirmosiomis karo dienomis, plieno gamykla buvo apgriauta.
Mariupolį Rusijos kariuomenė užėmė trečiąjį karo mėnesį. Griuvėsiais virtusį miestą kontroliavo kariškiai iš Čečėnijos, įskaitant ir R.Kadyrovui artimus asmenis. „Mūsų kariškiai garbingai atlieka savo pareigą. Vienas iš jų – mano brangus BROLIS Ruslanas Geremejevas „Dobryj“, kuris aktyviai dalyvauja išlaisvinant Mariupolį“, – savo „Telegram“ kanale pranešė R.Kadyrovas.
Vadinamosios Donecko „liaudies respublikos“ okupacinė valdžia pernai ketino pradėti Mariupolio geležies ir plieno gamyklos atstatymą. „Tokių planų yra. Apie juos investuotojas mums papasakos artimiausiu metu“, – spalio pradžioje sakė vadinamosios DNR „premjeras“.
Rusijos statybos ministerija netgi spėjo apskaičiuoti, kad atkūrus metalurgijos gamyklą „Azovstal“ bei geležies ir plieno gamyklą bus sukurta daugiau kaip 9 tūkst. darbo vietų.
Tačiau kol kas jiems pavyko įsteigti tik bendrovę tokiu pačiu pavadinimu kaip plieno gamintoja. Praėjusių metų rugpjūtį Donecko „pajamų ir mokesčių ministerija“ įregistravo „MMK Illicha“. Ji atsirado Makijivkos mieste, kurį nuo 2014 m. kontroliuoja okupacinė DLR valdžia.
Nurodoma, kad pagrindinė įmonės, kurios įstatinis kapitalas – 10 mln. rublių, veikla – ketaus, plieno ir ferolydinių gamyba. Lapkritį, iškart po to, kai buvo paskelbta, jog DLR ir keli kiti Ukrainos regionai įsilieja į Rusiją, bendrovė buvo įtraukta į Rusijos vieningą valstybinį juridinių asmenų registrą.
„MMK Illicha“ vadovas, Makijivkos gyventojas Jurijus Murajus, yra Ukrainos verslininkas. 2014 m. prasidėjus karui Ukrainoje, DLR buvo įregistruoti keli juridiniai asmenys, su kuriais susijęs J.Murajus. Organizacijų panašiais pavadinimais, kuriose jis nurodytas kaip savininkas, yra ir Ukrainos registruose.
Vienai iš Ukrainoje registruotų Makijevkos įmonių J.Murajus vadovauja kartu su Piotru Savčenka, buvusiu vadinamosios DNR „finansų ministru“. Šis asmuo įtrauktas į Ukrainos ir JAV sankcijų sąrašus. Socialinio tinklo „VKontakte“ paskyroje J.Murajus kalba Z-patriotų dvasia.
Kol kas neaišku, kaip bus finansuojamas užgrobtos gamyklos atstatymas – J.Murajaus ir jo partnerio ar vis dėlto Rusijos biudžeto sąskaita.
Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International Russia“ generalinis direktorius Ilja Šumanovas daro prielaidą, kad gamykla bus reikalinga per karą nuniokotiems statybos objektams ir socialinei infrastruktūrai atkurti. Pašnekovas spėja, kad jai bus skirti biudžeto pinigai.
Šių metų sausio pabaigoje verslininkas Validas Korčaginas, kuris turi verslą R.Kadyrovo bendrininkų gimtajame kaime, tapo „MMK Illicha“ bendrasavininkiu – jam atiteko 50 proc. įmonės akcijų.
Kas žinoma apie V.Korčaginą?
Kaip išsiaiškino BBC, 25 metų verslininkas gimė Astrachanės srities kaime.
Ten pat gyveno ir Vachitas Sadulajevičius Geremejevas. Dabar šis asmuo – gerai žinomas Čečėnijos pareigūnas. Jo ryšį su Astrachanės sritimi patvirtina dar vienas dalykas: 2000–2005 m. jis ten buvo registruotas kaip privatus verslininkas.
2016 m. V.Geremejevas jau buvo Čečėnijoje. Vyras buvo paskirtas laikinai einančiu Nožajurtovsko rajono vadovo pareigas. Dabar V.Geremejevas – Čečėnijos statybos ministro pavaduotojas.
Teigiama, kad V.Geremejevas yra Federacijos tarybos senatoriaus Suleimano Geremejevo brolis. Šis dėl savo veiklos nuo karo pradžios įtrauktas į įvairiausius sankcijų sąrašus: ES, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos ir, žinoma, Ukrainos.
BBC pašnekovas iš minėto Astrachanės kaimo tarybos nebuvo girdėjęs apie Validą Korčaginą, bet sakė, kad Geremejevai draugavo su Korčaginais iš gretimo kaimo ir iš Astrachanės.
BBC rado V.Korčagino kontaktus. Sprendžiant iš programėlės „Getcontact, šis asmuo žinomas skirtingomis pavardėmis: „Validas Geremejevas“, „Validas Geremejevas (Korčaginas)“, „Validas Vachitovičius Korčaginas“, „Validas Giremejevas Vachido sūnus“. Netrukus po to, kai BBC korespondentas ieškojo šios informacijos svetainėje „Getcontact“, visos žymos su pavarde „Geremejevas“ iš ten buvo pašalintos.
2021 m. V.Korčagino „VKontakte“ paskyroje vis dar buvo įrašyta pavardė „Geremejevas“. Bet iš teismo dokumentų, kurie lietė ir šį asmenį, matyti, jog 2021 m. balandį jis jau buvo pavarde „Korčaginas“.
Geremejevai yra Čečėnijos valstybės Dūmos deputato Adamo Delimchanovo, kuris savo ruožtu laikomas artimu R.Kadyrovo bendražygiu, giminaičiai. Balandžio pabaigoje A.Delimchanovas gavo Rusijos didvyrio žvaigždę – „už drąsą ir didvyriškumą, parodytą per specialią karinę operaciją Donecko liaudies respublikos, Luhansko liaudies respublikos ir Ukrainos teritorijose“.
A.Delimchanovas dalyvavo užimant Mariupolį: pernai balandžio 21 d. degančio „Azovstal“ administracinio pastato fone jis paskelbė, kad „specialiąją Mariupolio sunaikinimo ir išvalymo operaciją galima laikyti baigta“.
„Transparency International“ Rusijos skyriaus vadovas I.Šumanovas mano, kad Geremejevų šeima prieigą prie MMK gavo kaip atlygį už tai, kad kovojo Ukrainoje: „Jie kovojo, pademonstravo savo lojalumą ir gali pretenduoti į šioje teritorijoje esantį turtą.“
BBC pašnekovas pridūrė: prizas atiteko nežinomam V.Korčaginui galbūt dėl to, kad visi Geremejevai užima vadovaujančias pareigas.
Yra dar kai kas, kas patvirtina V.Korčagino ir Geremejevų ryšį.
V.Geremejevas 2004–2005 m. vadovavo statybos bendrovei „Niyso i K“, registruotai Čečėnijos Džalkos kaime. Tame pačiame kaime registruota ir V.Korčagino bendrovė „Energo-Servis“. Tai nėra paprasta įmonė, nors nurodoma, kad joje dirba vos du darbuotojai – Rusijos prezidentinė nacionalinės ekonomikos bei viešojo administravimo akademija ją rekomenduoja savo studentams praktikai atlikti.
Perėmė užsienio bendroves
Prieš metus, 2022 m. kovą, prasidėjo Vakarų sankcijų nulemtas užsienio bendrovių pasitraukimas iš Rusijos. Jau vasarą pasitraukusių įmonių turtą pradėjo dalytis patys rusai.
Mįslingasis V.Korčaginas per karą įgijo ne tik Makijivkos įmonę, bet ir dalį stambaus užsienio verslo. Spalio pabaigoje jam atiteko bendrovės „Arena“, kuri perėmė amerikiečių „Starbucks“, kavines, akcijų paketas.
Kavos versle V.Korčaginas tapo ilgamečio R.Kadyrovo draugo Timūro Junusovo, dar žinomo kaip dainininkas Timati, ir restoranų savininko Antono Pinskio partneriu. Dabar jiems priklauso lygios bendrovės „Arena“ akcijų dalys.
Savininku taip pat tapo bendrovės „Sindika“, kuri susijusi su senatoriumi ir buvusiu federacinės respublikos Kabarda-Balkarija prezidentu Arsenu Kanokovu, prezidentas. A.Pinskis, Timati ir „Sindika“ praėjusiais metais nupirko verslą iš amerikiečių „Starbucks“, šiai pasitraukus iš Rusijos rinkos, ir naująsias kavines pavadino „Stars Coffee“. Jų interneto svetainėje pateikiama išsami informacija apie bendrovę „Arena“.
Restoranais tai nesibaigė
2022 m. pabaigoje V.Korčaginas tapo vieno didžiausių Rusijoje statybinių medžiagų parduotuvių tinklo OBI bendrasavininkiu. Ši Rusijos grupė, kurią sudaro šeši juridiniai asmenys, iki balandžio priklausė Vokietijos bendrovei. OBI šalyje veikė du dešimtmečius, tačiau pernai parduotuvės buvo parduotos kone dykai – vokiečiai nusprendė atsikratyti verslo Rusijoje netrukus po to, kai šalis užpuolė Ukrainą.
Įmonė ėjo iš rankų į rankas per nežinomus tarpininkus, neturinčius jokio rimto turto.
Pirmiausia OBI akcijos atiteko Izraelio verslininkui Josefui Liokumovičiui, kuris, kaip pats patikino, padėjo bendrovei įžengti į Rusiją ir jau seniai domėjosi šiuo verslu. Kita dalis atiteko verslininkui Iljai Kolobkovui, kuriam priklauso nedidelė statybų grupė. J.Liokumovičius teigė, kad 60 proc. OBI akcijų įsigijo už simbolinius 600 rublių.
Interviu žurnalui „Forbes“ J.Liokumovičius kalbėjo apie didelius OBI plėtros planus. Tačiau netrukus bendrovė atiteko naujiems savininkams, kurie savo ruožtu ją perdavė verslininkams, susijusiems su sankcijų sąrašuose esančiais senatoriais. Verslo žurnalo „Forbes“ šaltinis, kuris gerai pažįsta J.Liokumovičių, pareiškė, kad jis „niekam nepardavė Rusijos OBI verslo“ ir kad tai, kas vyksta, yra reideriavimas. Pats J.Liokumovičius incidento nekomentavo.
V.Korčagino partneris OBI – tas pats kaip ir restoranų versle: 90 proc. OBI atiteko bendrovei „Modul-2“, susijusiai su senatoriaus A.Kanokovo įmone „Sindica Holding“. Pirmieji į tai atkreipė dėmesį laikraščio „Vedomosti“ žurnalistai. Dabar kontroliuojančioji bendrovė priklauso senatoriaus dukrai Madinai Kanokovai.
M.Konakovai ir V.Korčaginui bendrovė OBI perėjo be skolų. Pasak pirmojo Rusijos grupės savininko, Izraelio verslininko J.Liokumovičiaus, jis ir jo partneris padengė didžiulę skolą motininei bendrovei – ji viršijo 30 mln. eurų.
„Nesąžiningas pirkėjas“
Sausį vyko teisminis ginčas dėl V.Korčagino ir senatoriaus A.Kanokovo teisių į OBI bendrovę. Dar vasarą pirmasis akcininkas iš Rusijos, jau minėtasis 40 proc. savininkas I.Kolobkovas, įsipareigojo perleisti šią dalį verslininkui iš Maskvos Andrejui Baranovui. Tačiau rudenį I.Kolobkovas atsisakė pasirašyti galutinį susitarimą.
Lapkritį teismas patvirtino A.Baranovo teisę į I.Kolobkovo akcijų paketą, tačiau iki to laiko bendrovė jau triskart pakeitė savininkus. Dabar A.Baranovas siekia panaikinti sandorius, kuriais OBI buvo perleista naujiesiems savininkams, įskaitant ir V.Korčaginą.
A.Baranovo pergalė teisme gali lemti tai, kad naujieji savininkai gali prarasti turtą, jei paaiškės, kad jie – nesąžiningi pirkėjai. O tai, kaip BBC tvirtino anonimu pageidavęs likti įmonių teisės ekspertas, nėra neįmanoma.
Kol Rusijos verslininkai dalijosi OBI, vienas iš prekybos centrų sudegė – bendrovė patyrė milijardinę žalą. Nuo apšaudymo nukentėjusią gamyklą Mariupolyje kol kas pavyko išvalyti tik nuo minų.
V.Korčaginas ir jo partneriai perėmė probleminį turtą. Klausimas, ar jie užsiims jo plėtra. Į kai kuriuos iš jų investuoti net ir nelabai verta – Ukraina pasiryžusi susigrąžinti Mariupolio gamyklą. R.Kadyrovo bendražygiai prie gamyklos pastatė sargybinius. Apsaugai vadovauja kitas Geremejevas, „brangus brolis“ ir Čečėnijos vadovo padėjėjas Vacha Geremejevas.
