Įspėja dėl rinkoje dominuojančios produkcijos: su kinietiškais saulės moduliais Europa „lipa ant grėblio“

2022 metais buvo matomas 50 proc. siekiantis padidėjimas Europos Sąjungoje (ES) įrengtų saulės elektrinių kiekyje, teigia „SoliTek“ produktų vystymo vadovas Vilius Aleknavičius. Visgi, pasak jo, beveik 80 proc. šių saulės elektrinių modulių buvo pagaminti Kinijoje.

„Iš visų įrengtų elektrinių apie 75–80 proc. yra įrengiamos su moduliais iš Kinijos“, – teigė jis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Iš visų įrengtų elektrinių apie 75–80 proc. yra įrengiamos su moduliais iš Kinijos“, – teigė jis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Žygimantas Šilobritas

Mar 6, 2023, 11:51 AM

„2022 metai buvo rekordiniai metai Europoje, kai buvo įrengta elektrinių, kurių bendra galia yra virš 40 gigavatų. Tai yra kažkur 50 proc. augimas nuo 2021 metų. Tais pačiais metais Europa nupirko, iš Kinijos būtent, dvigubai didesnį kiekį modulių nei anksčiau“, – praėjusią savaitę „Lietuvos švariųjų technologijų rinkos pristatymo“ metu aiškino V. Aleknavičius.

„Iš visų įrengtų elektrinių apie 75–80 proc. yra įrengiamos su moduliais iš Kinijos. Likusi dalis, tie 20–25 proc. yra su Europoje pagamintais moduliais“, – teigė jis.

Anot vystymo vadovo, problema kylanti iš to, jog Europoje veikiantys saulės energijos komponentų gamintojai, kylant poreikiui, nespėja pakankamai greitai didinti savo gamybos pajėgumo.

„Iš esmės tie 20–25 proc. modulių, 2021 metų duomenimis, yra 100 proc. Europos gamintojų pajėgumo. Viskas, ką Europos gamintojai gali pagaminti, viskas yra pilnai parduodama. Tad šiuo metu didžiausia problema yra spėti vystyti savo gamybinius pajėgumus greičiau, nei didėja saulės modulių patrauklumas rinkoje“, – komentavo jis.

V. Aleknavičius įspėjo, kad tokia priklausomybė nuo kiniškų komponentų dabartinėje geopolitinėje situacijoje galinti tapti „lipimu ant grėblio“.

„Kalbant apie bendrą situaciją rinkoje yra sunku atsiriboti nuo bendros geopolitinės situacijos. Vyksta karas Ukrainoje, kuris ganėtinai aiškiai parodė, visos Europos priklausomybę nuo Rusijos ir būtent nuo Rusijos dujų. Džiugu, kad tą problemą pakankamai gerai sprendžiame ir nuo to atsiribojame. Bet spręsdami vieną problemą, tuo pačiu galimai lipame ant kito grėblio“, – komentavo jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.