„Be jokios abejonės, Vyriausybės pagrindinė paskata neturėtų būti atsiskaitymas prieš Europos Komisiją, siekiant gauti RRF lėšas. Taip, tai yra svarbu, rodo Vyriausybės profesionalumą ir gebėjimą laikytis įsipareigojimų, tačiau pagrindinis mokesčių peržiūros tikslas turi būti teisingos mokesčių sistemos šalyje siekis ir kuo efektyvesnis viešųjų finansų perskirstymas“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Ji akcentavo, kad valstybės pajamos viešosioms paslaugoms užtikrinti turi padidėti iki 35 procentų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Valstybės pajamos viešosioms paslaugoms užtikrinti turi padidėti iki 35 proc. nuo BVP, ir prezidentas šį siekį yra ne kartą akcentavęs bei kėlęs tokį tikslą. Panašu, kad judame link jo, tikrai, tas procentas nuo 2019-ųjų metų yra padidėjęs pakankamai rekordiškai. Tai darbas turi būti toliau tęsiamas“, – sakė prezidento patarėja.
Kaip esminius prezidentūros prioritetus ir socialines bei ekonomines problemas, kurias reikėtų spręsti vykdant mokesčių reformą, I. Segalovičienė išskyrė pajamų nelygybę, teisingumą ir skurdo rizikos mažinimą.
„Į mokesčių sistemą turime žiūrėti kaip į subalansuotą sistemą. Tai reiškia, kad turime atsižvelgti į pažeidžiamų visuomenės grupių situaciją. Jeigu kažkur peržiūrėsime tarifus, turime žiūrėti, kad tie tarifai nepablogintų tam tikrų visuomenės grupių situacijos, o atvirkščiai, spręstume socialines ir ekonomines problemas. Prezidentui šiuo atveju labai svarbu pajamų nelygybė, teisingumas ir skurdo rizikos mažinimas“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.
Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti Mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
Vasario pabaigoje Europos Komisija (EK) patvirtino teigiamą preliminarų pirmojo Lietuvos 2022 m. lapkričio 30 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. RRF) dalies rodiklių vertinimą. Išnagrinėjusi Lietuvos valdžios institucijų pateiktus duomenis, Europos Komisija nusprendė, kad tinkamai pasiektas 31 iš tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų 33 rodiklių. Lietuvai nepasiekus visų rodiklių, 565 mln. eurų prašymas bus patenkintas iš dalies. Finansų ministerija nurodo, kad Lietuvai skiriama per pusę milijardo eurų.
31 tinkamai pasiektas rodiklis rodo didelę pažangą įgyvendinant Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“. Šie rodikliai apima reformas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemos reformas, inovacijų ir mokslo rėmimo priemones, socialinės apsaugos ir užimtumo priemones, o taip pat skaitmeninių duomenų saugojimą RRF įgyvendinimui stebėti.
EK nustatė, kad du su mokesčių sistemos reforma susiję rodikliai nebuvo tinkamai pasiekti.
Europos Komisija pripažįsta, kad Lietuva ėmėsi pirmųjų žingsnių siekiant šių dar nepasiektų rodiklių, tačiau dar reikia nemažai nuveikti. Todėl EK pradeda dalies mokėjimo sustabdymo procedūrą.
Socialdemokratai: Vyriausybė ir valdantieji nesuinteresuoti imtis tikros mokesčių reformos
Premjerei Ingridai Šimonytei raminant visuomenę, esą Europos Komisijos sprendimas stabdyti lėšų mokėjimą Lietuvai dėl nevykdomos mokesčių reformos – nieko baisaus, socialdemokratai pabrėžia Vyriausybės ir valdančiųjų nenorą imtis mokesčių pertvarkos.
„Tik tarptautinių institucijų ir Europos Komisijos spaudžiama dabartinė Vyriausybė buvo priversta imtis mokesčių peržiūros. Bet jau aišku, kad sulauksime tik kosmetinių pakeitimų. Valdantieji nesuinteresuoti dabar pradėti esminę pertvarką. Jie tempė gumą, kiek galėjo. Jeigu ne Briuselis, gal būtume nieko nesulaukę ir Seimo pavasario sesijoje“, – pranešime žiniasklaidai sako Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Vyriausybei žadant naikinti kai kurias mokesčių lengvatas ir įvesti nekilnojamojo turto mokestį, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, kad turime galvoti apie milžinišką atskirtį tarp vargingiausiai gyvenančiųjų ir turtingiausiųjų Lietuvoje.
„Milijonieriai moka mažesnius mokesčius nei gaunantys vidutines pajamas. Niekur pasaulyje nėra tokios mokesčių sistemos. Stambūs žemvaldžiai moka triskart mažiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM) negu dauguma darbuotojų, uždirbančių vidutines ir mažas algas. Teisininkas sumoka mažesnius mokesčius negu darbininkas ar mokytojas“, – piktinasi G. Paluckas.
Pasak Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojos socialdemokratės Rasos Budbergytės, dėl ydingos mokesčių sistemos mokestinės biudžeto pajamos sudaro vos trečdalį bendrojo vidaus produkto (BVP), todėl trūksta pinigų viešojo sektoriaus ir viešųjų paslaugų finansavimui.
„Klaikios kainos, nesaugumas darbe, mažėjančios socialinės garantijos, užšalę atlyginimai, skolos bankams, nepakeliama komunalinių mokesčių našta, bedugnė tarp skurstančių ir turtingųjų – tai šiandienos realijos Lietuvoje. Vidurinioji klasė vegetuoja, pensinio amžiaus žmonės apleisti, išbalansuota švietimo ir sveikatos sistema. Lietuva – ES rekordininkė pagal socialinio ekonominio vargo indeksą, kuris apskaičiuojamas įvertinus energijos kainas ir apsirūpinimo maistu rodiklius“, – pažymi R. Budbergytė.
Mokesčių politika stumia žmones iš Lietuvos
Socialdemokratų vertinimu, tai, ką rengiasi pateikti konservatoriai su liberalais, pavadinti mokestine reforma neišeina.
„Jei norime judėti gerovės valstybės link, turime didinti BVP perskirstymą per valstybės biudžetą. Juk buvo užsibrėžta per 5 metus pasiekti iki 34 proc. perskirstymą, bet kaip buvo 30 proc., taip ir liko – esame priešpaskutiniai Europoje“, – sako Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Žaidžiame su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD), užuot įvedę nulinį tarifą minimaliam mėnesiniam atlyginimui. Visose demokratinėse valstybėse didesnes pajamas gaunantieji moka didesnį mokestį. Įveskime pakopas, o kiek jų reikia – susitarimo reikalas“, – socialdemokratų poziciją dėl mokesčių teisingumo primena A. Sysas.
„Pinigai yra valstybės kraujas – jeigu jo cirkuliacija netolygi, pasireiškia negalavimai“, – pabrėžia parlamentaras.
Pranešime žiniasklaidai socialdemokratai įspėja, kad esama mokesčių politika stumia žmones iš Lietuvos.
Komentuodami Vyriausybės pradėtas sveikatos, švietimo sektorių ir valstybės tarnybos reformas, socialdemokratai pažymi: nors valstybė Lietuvoje ir taip finansuojama prasčiausiai visoje ES, valdantieji propaguoja finansavimo „optimizavimą“, žiaurų „diržų veržimą“.
„Privalome sekti labiausiai išsivysčiusių šalių pavyzdžiu. Jose perskirstymas per valstybės ir vietos savivaldos biudžetus sudaro apie pusę BVP“, – įsitikinęs A. Sysas.
Socialdemokratai ragina didinti pelno mokestį, nes šiuo metu Lietuvoje pelno mokesčio tarifas – vienas mažiausių Europoje ir pasaulyje.
Be to, socialdemokratų manymu, svarbu apmokestinti prabangų turtą. O vadinamuosius žaliuosius mokesčius socialdemokratai rekomenduoja įvesti tik įsitikinus, ar jie nesmogs silpniausiesiems.
