Kodėl taip lengva apeiti sankcijas ir kaip tam užkirsti kelią? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ diskutavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Vytis Jurkonis ir „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Mato dvi problemas
„Teisinėje valstybėje turbūt tai, kas nėra draudžiama, tas gali važiuoti. Ir čia galima kaltinti institucijas, pareigūnus, ieškoti kaltų, ir suprantama, kad naudą, visų pirma, iš to gauna kaimyninė režimo valstybė, kuri kelia tam tikrą erzelį.
Bet reikia kalbėti apie tuos, kurie apeina tas sankcijas“, – aiškino šnekintas V.Jurkonis.
Sankcijas paskelbti yra viena, o įgyvendinti – visai kas kita. Tam tikrus barjerus apeiti su gerais teisininkais yra įmanoma, o išlygų pasitaiko – derybos yra ilgos ir jose dalyvauja daug veikėjų.
„Vargu, ar galima tikėtis, kad Lietuva elgsis kaip Robin Hudas. Yra taisyklės, kurių privalu laikytis, yra galutiniai gavėjai, kurie grasina baudomis ir t.t. Taip kad aš čia matau tam tikrą sąveiką tarp tiriamosios žurnalistikos atstovų ir mūsų pareigūnų. Manau, kad pareigūnai yra dėkingi, kad apėjimo schemos paviešinamos ir jie gali į tai reaguoti“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie krovinių kontrolę Lietuvoje, jis išskyrė ir tai, kad yra svarbu sekti pačias prekes.
Anot V.Jurkonio, dabar labiausiai žiūrima į fizinius ir juridinius asmenis. Pakeisdami juridinį adresą ar prekių sudėtį, sankcijų sąraše esančios įmonės ir toliau gali pervežti krovinius, tad sistemoje turėtų būti daugiau saugiklių.
A.Izgorodinas taip pat mano – tai yra sankcijų spragos.
„Mano supratimu, yra dvi pagrindinės problemos. Pirma, dalis sankcijų yra paskelbta atskiroms įmonėms, kalbant apie trąšas, sankcijos buvo būtent labiau paskelbtos baltarusiškai įmonei, o kitas aspektas yra sankcionuotų prekių nomenklatūros kodai. Netgi tos pačios trąšos ir kiti produktai, kurie yra sankcionuoti, turi kodus ir jie detaliai apibrėžia, kokia yra prekės sudėtis.
Žiūrint techniškai, įmonė, kuri yra sankcionuota, gali minimaliai pakeisti tam tikrą sudėtį ar formą, kad ta prekė nepakliūtų po tuo kodu ir techniškai įmanoma sankcijas apeiti. Tai reiktų spręsti Europos Sąjungos rekomendacijomis – sankcionuoti ne įmones, o nomenklatūros kodus ir apsidrausti nuo panašių rizikų ir kad įmonė neturėtų motyvacijos tai daryti ir kiti trąšų kodai būtų po sankcijomis“, – dėstė pašnekovas.
Jo tikinimu, jei būtų daugiau sankcijų nomenklatūros kodams, sankcijas apeiti būtų gerokai sunkiau.
Vis tik tokia situacija – gera pamoka ne tik Lietuvai, bet ir Europos Komisijai (EK).
„Sankcijos šalims vis dar kenkia ir, sakyčiau, kad keli aspektai: ekonomika yra inertiškas dalykas ir sankcijų poveikis statistikoje pasireiškia ne iš karto“, – lygino ekonomistas.
Apžvelgdamas situaciją Rusijoje, jis pabrėžė, kad pernai buvusios aukštos energetinių išteklių kainos leido statistiškai sušvelninti sankcijų poveikį, tačiau šių metų sausis jau rodo, kad sankcijos veikia.
„Labiausiai veikia tos sankcijas, kurias EK paskelbė pernai metų pabaigoje – sankcijos dujų ir naftos sektoriui, paskelbiant maksimalią dujų ir naftos kainą“, – sakė jis.
Kam garbė nuspręsti?
Kadangi jau svarstoma ir apie rusiškų bei baltarusiškų krovinių gabenimo atsisakymą, kyla klausimas – kas tai turi nuspręsti? Teigiama, kad nuspręsti paliekama „Lietuvos geležinkeliams“.
„Suprantu, kad politikai ir institucijos mėtys sankcijų klausimą kaip karštą bulvę, nes yra daug interesų, bet vėlgi, reikėtų pradėti nuo to, kad kaip buvo sakyta, daugiau ar mažiau yra aišku, kas padeda apeiti sankcijas: ir juridiniai asmenys, ir konsultantai, ir tie patys teisininkai.
Turbūt Seime reikėtų kalbėti, kad už tai būtų baudžiamoji atsakomybė tiems, kas sąmoningai padeda jas apeiti ir pelnosi, nes dabar kiekvienas teisininkas gali apsimesti, kad tai verslo dalis ir toks užsakymas“, – kalbėjo V.Jurkonis.
Pašnekovas priminė, kad Jungtinėse Valstijose yra agentūros, kurios užsiima sankcijomis, jų įgyvendinimu ir priežiūra. Tačiau Vilniaus universiteto docentas atkreipia dėmesį – Lietuva yra teisinė valstybė, todėl reikia apgalvoti, ar užtvenkus upę, nebus klausimų iš Europos Sąjungos – kiekvienas sprendimas turi būti pagrįstas tam tikromis normomis.
Vis tik toks sprendimas Lietuvai smarkiai nesmogtų, patikino A.Izgorodinas.
„Manau, kad sugebėtume persiorientuoti ir, kiek žinau, įmonės nemažai ruošiasi. Tikrai matau galimybių bendradarbiauti su Ukraina ir padėti eksportuoti per Lietuvą žemės ūkio prekes ir maistą“, – dėstė kalbintas ekonomistas.
Toks žingsnis Baltarusijai būtų gana skaudus. Anot jo, šalis turi plačią logistikos tiekimo grandinę, todėl tektų ieškoti kitų eksporto maršrutų. Kaip teigė A.Izgorodinas, tai lemtų aukštesnes logistikos kainas ir mažesnį konkurencingumą.
Kadangi iš šios šalies eksportuojamos mažos pridėtinės vertės prekės, kaštų dedamoji – itin svarbi.
Tuo metu V.Jurkonis sutinka – „Lietuvos geležinkeliai“ gali imtis tokio sprendimo, tačiau verta stebėti ir tai, kas išvežama iš Lietuvos. Režimo valstybėms, Rusijai ir Baltarusijai, ir taip trūksta technologijų, todėl buitinė technika ar automobiliai yra būtent ta sritis, kuri smogtų labiausiai.
„Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra ne tiktai komercinė institucija, bet ir valstybės kontroliuojama įmonė ir jeigu girdžiu – premjerė sutinka, ministras sutinka, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas sutinka – tai kur čia problemos? Nors ir rytoj nustokime vežti, nes patys įsivarome save į kampą ir nežinome, kaip procesą sukontroliuoti. Taip, jis yra sudėtingas, tai tada nevežkime apskritai.
Jei nevešime, taip, neteksime tam tikrų pajamų, bet gal tai bus paskata ieškoti alternatyvių rinkų ir kompensuoti pinigų netektis kitais būdais. Viskas yra labai paprasta. Tas pats pavyzdys, kai visi šneka teisingus žodžius, bet darbai ir sprendimai nėra priimami, tai tikiuosi, kad sprendimai bus netrukus padaryti“, – komentavo Prezidentas Gitanas Nausėda.
Žurnalistikos centro „Siena“ paskelbta informacija apie į Lietuvą keliaujančias sankcionuotos įmonės „Grodno Azot“ pagamintas karbamido trąšas sukėlė diskusijas ne tik visuomenėje, bet ir tarp institucijų.
Prezidentas sako, kad problema – sankcijų spragos. Užsienio reikalų ministras pažymi, kad situaciją dėl sankcijų apėjimo galėtų spręsti paskirtas eurokomisaras, atsakingas už sankcijų įgyvendinimą.
