„Nemanau, kad šiame didelių palūkanų pasaulyje įvedus NT pasiektume gero efekto. Kaip tik efektas būtų neproporcingas šaršalynei, kuri kiltų“, – „Žinių radijui“ teigė V.Mitalas.
„Mano nuomone, jeigu NT mokesčio modelis nebus geras Lietuvos žmonėms, aš savo nuomonės, nepriklausomai nuo kitų dalykų, nekeisiu“, – pridūrė jis.
Laisvės partijos vicepirmininkas paminėjo, kad tikisi, jog šis reformos aspektas, jeigu visi pakeitimai bus siūlomi kartu, bus galimas aptarti Seime.
Visgi V.Mitalas teigia, kad palaiko kitus siūlomus mokestinės sistemos aspektus. Jo manymu, numatomi investicinės sąskaitos įgyvendinimo ir verslo investicijų skatinimo aspektai yra judėjimas gera kryptimi ir yra reikalingi Lietuvai.
„Aš esu didelis optimistas ir labai norintis investicinės sąskaitos Lietuvoje, kad galėtume paskatinti žmones kaupti, taupyti ar savo reikmėms, ar senatvei investuojant ir ne kasmet už tai mokėti mokesčius“, – tikino partijos vicepirmininkas.
„Ten yra apie pelno mokesčio pakeitimus, kurie paskatintų įmones aktyviau investuoti į atsinaujinimą ir technologinę plėtrą. Tas, man atrodo, Lietuvos konkurencingumui yra kritiškai svarbu“, – teigė jis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.
Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra tvirtinusi, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad svarbiausia, jog Vyriausybės parengti mokestiniai pakeitimai būtų sėkmingai pateikti – tam, kad Lietuva įgyvendintų visus Europos Komisijos iškeltus reformų rodiklius ir gautų pilną ES finansavimą. Kol kas įgyvendinta 31 iš 33 rodiklių.
Kiek truks parlamento diskusijos kitose įstatymų svarstymo stadijose, anot jos, yra „visiškai antraeilis dalykas“.
Seimo pavasario sesija prasideda penktadienį, kovo 10-ąją.
