Praėjusią audringų ir šaltų orų savaitę, kovo 3–9 d., bendra elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 51,4 proc., palyginti su ankstesne savaite, ir siekė 126,7 GWh. Elektros gamyba vėjo elektrinėse nagrinėjamą savaitę, palyginus su ankstesne savaite, augo 86,6 proc., saulės elektrinėse – 65 proc. Vieną dieną veikė ir Elektrėnų jėgainės 9-asis blokas. Todėl bendra savaitinė nacionalinė elektros gamyba buvo didžiausia šiais metais.
Importuojamos elektros dalis mažėjo nuo 68 proc. iki 52 proc. viso šalies elektros poreikio. Atitinkamai per Latvijos jungtį importas mažėjo 35,4 proc. ir siekė 87,5 GWh, iš Švedijos ketvirtosios zonos (SE4) importas mažėjo 5,5 proc. ir siekė 78,2 GWh.
Vidutinė savaitės elektros kaina per savaitę didėjo beveik visame Baltijos jūros regione, išskyrus Vokietiją ir Lenkiją. Baltijos šalyse bei Švedijos (SE4) zonoje kainos auga antrą savaitę iš eilės. Kainų augimui įtakos turėjo dėl atvėsusių orų augęs elektros poreikis. Lietuvoje vidutinė kaina siekė 120,7 Eur/MWh ir buvo 5,8 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 114,1 Eur/MWh.
Latvijoje elektros kaina didėjo 7,3 proc. – iki 120,6 Eur/MWh, Estijoje – 6,7 proc., iki 119,7 Eur/MWh. Švedijos 4 kainų zonoje didmeninė elektros kaina didėjo 10,4 proc., iki 111,4 Eur/MWh, Suomijoje elektros kaina augo 80,3 proc. iki 115,4 Eur/MWh. Vokietijoje didmeninės elektros kaina mažėjo 1,7 proc., iki 127 Eur/MWh. Lenkijoje vidutinė kaina ir toliau išlieka didžiausia regione, tačiau mažėjo 8,1 proc. iki 130,3 Eur/MWh.
Vertinant naujausius elektros ateities sandorius, matyti, kad 2023 m. prognozuojamas Vokietijos elektros kainų lygis galėtų būti nuo 115 Eur/MWh iki 160 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje galima prognozuoti 40–110 Eur/MWh kainas. Lietuvos didmeninės elektros kainos nagrinėjamą savaitę ir toliau išliko arčiau Vokietijos kainų lygio. Vertinant elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad per savaitę Vokietijos ateities sandoriai 2023 m. vidutiniškai sumažėjo 4,5 proc., Šiaurės Europos – 6,7 procento.
Dujų kainos ir toliau nuosekliai mažėja. TTF (angl. – Title Transfer Facility, virtualus prekybos gamtinėmis dujomis punktas Nyderlanduose) kainų vidurkis lyginant su ankstesne savaite sumažėjo 8,5 proc. – nuo 49,9 Eur/MWh iki 45,7 Eur/MWh. Nuo vasario 28 d. – TTF vidutinė dienos dujų kaina neviršija 50 Eur/MWh ribos. Nuoseklų dujų kainų kritimą ir toliau lemia mažesnis nei istoriškai dujų vartojimas, didelis dujų kiekis saugyklose.
Pagal gamtinių dujų ateities sandorių naujausius duomenis matyti, kad gamtinės dujos 2023 m. gali būti apie 3 Eur/MWh pigesnės, nei buvo manyta prieš savaitę.
ES dujų saugyklų užpildymas aptariamu laikotarpiu, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo nuo 60,6 proc. iki 57,5 proc., tačiau jų užpildymas ir toliau išlieka istoriškai aukštas. Pagal ES saugyklų dujų kiekio 2023 m. pavasariui scenarijų (dujų kiekio mažėjimo vidurkį lapkričio 14 d. – kovo 8 d.), dujų kiekis saugyklose 2023 m. balandžio pradžioje gali siekti 51 procentą.
Latvijoje esančios Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas sumažėjo nuo 36,8 iki 35,9 proc. Pagal dujų srauto iš saugyklos pernai lapkričio 16 d. – šių metų kovo 8 d. vidurkį, balandžio pradžioje saugyklos užpildymas gali siekti apie 31 proc.
Nagrinėjamu laikotarpiu per Klaipėdos terminalą buvo importuota 708,85 GWh, arba 86,4 proc. daugiau dujų nei ankstesnę savaitę. 59 proc. (415 GWh) per terminalą importuotų dujų keliavo į Latviją ir Lenkiją.
Lietuvoje dujų suvartojimas augo 14,2 proc. ir nagrinėjamą savaitę siekė 268,18 GWh, palyginti su 234,87 GWh ankstesnę savaitę. Dujų suvartojimo augimui įtakos turėjo vėsesni orai bei vieną dieną veikęs Elektrėnų 9 blokas.
Į Latviją siunčiamų dujų kiekis per nagrinėjamą savaitę augo 98 proc., palyginti su ankstesne savaite: per nagrinėjamą savaitę šis kiekis siekė 327,5 GWh, ankstesnę savaitę – 165,44 GWh. Iš Lenkijos nagrinėjamą savaitę dujos nebetekėjo. Į Lenkiją buvo išsiųsta 87,49 GWh, ankstesnę savaitę – 8,9 GWh dujų.
Po 8 savaites stebėto kainų kritimo, biokuro kaina šią savaitę augo 2 proc. Kainų augimui įtakos turėjo žema lauko temperatūra ir atitinkamai išaugęs biokuro poreikis šildymui.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos didėjo visose lyginamose valstybėse (0,1–1,3 proc.), išskyrus Estiją, kur kainos nesikeitė.
Dyzelino vidutinės kainos mažėjo visose lyginamose valstybėse (Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje) 0,1–1,1 proc., išskyrus Lietuvą ir Vokietiją, kur vidutinės kainos padidėjo atitinkamai 0,2 ir 1,5 proc.
Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,529 Eur/l) nuo rugpjūčio mėn. pabaigos yra mažesnė už dyzelino (1,592 Eur/l), tačiau nuo vasario mėn. šis kainų skirtumas mažėja.
