I. Šimonytės patarėjas apie naują mokestį bankams: paskatinčiau Finansų ministerijos kolegas išlįsti iš bunkerio

Finansų ministerijos pristatytas laikino solidarumo įnašo įstatymo projektas nebuvo pakankamai paaiškintas tiek visuomenei, tiek politikams, teigia premjerės patarėjas ekonomikos ir inovacijų klausimais Vaidas Navickas. Anot jo, prie projekto dirbę asmenys galėtų „išlįsti iš bunkerio“ ir visuomenei detaliau pateikti informaciją apie tai, iš kur bankai gavę šiuos didelius pelnus.

Finansų ministerija (FM) ketvirtadienį parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Finansų ministerija (FM) ketvirtadienį parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Finansų ministerija (FM) ketvirtadienį parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Finansų ministerija (FM) ketvirtadienį parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 14, 2023, 8:58 AM

„Aš labai norėčiau, kad viceministrė Rūta Belkštytė, kuri atsakinga už mokesčių politiką Lietuvoje, ir jos kolegos, nes Finansų ministerijoje ne vienas žmogus dirba, pradėtų aiškinti žmonėms, ką jie čia mėgina padaryti. (...) Tad paskatinčiau savo kolegas iš Lukiškių gatvės (Finansų ministerijos adresas – ELTA) išlįsti iš bunkerio ir pradėti aiškinti visuomenei, ką jie ten mėgina daryti“, – „Žinių radijui“ komentavo V. Navickas.

Premjerės patarėjas tikino, kad skirtingai negu kartais teigiama visuomenėje, dideli bankų pelnai nebuvo uždirbti iš vartotojų mokamų paskolų, o gauti dėl centrinio banko išmokų.

„Aš du sakinius pasakysiu, iš kur atėjo tie taip vadinami „viršpelniai“. Jie atsirado todėl, kad dėl visokiausių paramų kovidinių ir kitokių kompensacijų buvo prigaminta daug indelių. Ir už tuos indelius, kuriuos bankai pasideda centriniame banke, centrinis bankas pradėjo mokėti nemažas palūkanas. Tai, va, iš ten ir atėjo tie vadinami „viršpelniai“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad Finansų ministerija (FM) ketvirtadienį parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.

Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.

Pirmąkart Lietuvos bankas (LB) ir FM augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.

LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.

Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.

„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.

Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.

„Luminor“ pelnas pernai kilo nuo 74,7 mln. iki 124,7 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.