„Jau kitais metais nebus pinigų, mums reikia užsienio investuotojų“, – sakė O.Deripaska Sibire vykusioje ekonomikos konferencijoje.
Jo komentarus, kuriuos skelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, citavo JAV žinių kanalas „cnn.com“.
Anot turtuolio, savo vaidmenį turi suvaidinti ir užsienio investuotojai, ypač iš „draugiškų“ šalių. Ar jie ateis, priklauso nuo to, ar Rusija sugebės sukurti tinkamas sąlygas ir padaryti savo rinką patrauklią.
Norėdamos pritraukti užsienio investuotojų, pasak oligarcho, valdžios institucijos turi užtikrinti „teisinę valstybę“, rašo „themoscowtimes.com“.
Milijardieriaus, kuris praėjusių metų pirmosiomis konflikto dienomis ragino Maskvą nutraukti karą Ukrainoje, pastabos stipriai skiriasi nuo optimistiškesnių Rusijos ekonomikos vertinimų, kuriuos skelbė V.Putinas. Šis gyrė Rusijos ekonomikos atsparumą pernai įvestoms precedento neturinčioms Vakarų sankcijoms.
Krito mažiau, nei manyta
Vasario gale Rusijos statistikos agentūra „Rosstat“ skelbė, kad praėjusiais metais šalies ekonomika susitraukė 2,1 proc. Šis rodiklis buvo geresnis nei Ekonomikos plėtros ministerijos rugsėjį prognozuotas 2,9 proc. kritimas ir maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sumažėjimas, minėtas centrinio banko, rašo „themoscowtimes.com“.
Tarptautinis valiutos fondas sausio pabaigoje pareiškė, kad tikisi nuosaikesnio – 2,2 proc., o ne 3,4 proc. – nuosmukio, kurį prognozavo anksčiau.
Rusijos banko vadovė Elvira Nabiulina tikisi, jog šalies ekonomika vėl pradės augti šių metų viduryje. Jos prognozėmis, BVP rodiklis svyruos nuo -1,0 proc. iki +1,0 proc.
Gali dukart viršyti planą
Vis dėlto biudžeto deficito planą Rusija beveik įvykdė per du pirmuosius šių metų mėnesius. 2023 m. sausio-vasario mėnesiais biudžeto deficitas buvo 2,581 trln. rublių, kai suplanuotas visų metų deficitas – 2,925 trln. rublių. 2022 m. sausį-vasarį federalinis biudžetas buvo įvykdytas su 415 mlrd. rublių (5,46 mlrd. eurų) pertekliumi, rašo „svoboda.org“.
Rusijos finansų ministerija, kurią cituoja „forbes.ru“, aiškina, kad išlaidas metų pradžioje lėmė „spartus sutarčių sudarymas ir avansiniai mokėjimai už tam tikras sutartines išlaidas“.
JAV verslo žurnalo „Forbes“ apklausti ekspertai mano, kad metų pabaigoje Rusijos biudžeto deficitas gali būti pusantro-dukart didesnis nei planuota.
„Bloomberg Economics“ ekonomistas Aleksandras Isakovas skaičiuoja: norėdama įvykdyti planą, Finansų ministerija išlaidas turėtų sumažinti 400 mlrd. rublių (5,26 mlrd. eurų), palyginti su praėjusiais metais. Ir taip – kiekvieną iš likusių 10 mėnesių. O tai, ekonomisto vertinimu, vargiai pavyks.
Spėti, kad ne viskas tvarkoje, leidžia šie skaičiai: pirmą kartą per daugelį metų stipriai įsiskolinta švietimo darbuotojams. Iki 2023 m. vasario pradžios valstybės skola mokytojams pasiekė 162 mln. rublių (2,13 mln. eurų), t. y. 12 kartų daugiau nei praėjusį mėnesį, pranešė „dw.com“.
Metų tikslas – per ketvirtį
„Nedaug trūksta – jei dar toks mėnuo, metų tikslą pramuš per vieną ketvirtį“, – apie Rusijos biudžeto deficito rodiklius portalui lrytas.lt sakė ISM Finansų ekonomikos programos direktorius P.Krūminas.
Jo vertinimu tai, kad Rusija nesurinko planuoto biudžeto, veikiausiai lėmė su naftos kainų lubomis susijusios sankcijos. Tai paveikė iš energetinių išteklių gaunamas biudžeto pajamas. Kaip nurodo „forbes.ru“, pajamos iš naftos ir dujų sausio-vasario mėnesiais buvo beveik dvigubai mažesnės nei pernai (947 mlrd. Rublių (12,46 mlrd. eurų)).
„Prieškariniame fonde, kuris buvo surinktas amortizuoti Vakarų sankcijas, lėšų dar yra. Jis sumažėjęs, bet vis dar gana didelis, kad dalį poveikio galėtų amortizuoti. Tik dalis – dar ne viskas. Potenciali problema ta, kad Rusijai sudėtinga skolintis, jog galėtų padengti išlaidas“, – sakė pašnekovas.
Vis dėlto sankcijos, nors ne vienas tikėjosi, šoko Rusijos ekonomikai nesukėlė. P.Krūminas tuo nesistebi: suvaržymai, ypač jei jie įvedami laipsniškai, negali staigiai paveikti politinių išskaičiavimų.
„Sankcijos sustabdyti karo negali – jos padeda susilpninti Rusijos galimybes kariauti, sumažinti paskatas naujiems veiksmams ateityje. Kad ir sankcijos technologijų importui: nors bandoma suvaržymus apeiti per Kiniją, Indiją, tačiau jos negali pasiūlyti tokių technologijų, ką gali Vakarai. Tai paveikia karo pramonę, ypač kalbant apie išmanesnius ginklus“, – komentavo P.Krūminas.
Jo teigimu, puslaidininkių technologijos ateities karyboje – kertinės. JAV pradeda taikyti politiką, kuri apriboja Kinijos galimybes vysyti savo puslaidininkių technologijas. Jei Vakarams ir JAV šis technologinis karas bus sėkmingas, Rusijai Vakarų pakeitimas Kinija lems technologinį atotrūkį.
Pašnekovas priminė XX a. antrąją pusę: JAV labai sparčiai vystėsi puslaidininkių pramonė. Sovietai juos bandė kopijuoti, tik dėl savo ekonomikos struktūros kelis metus vėluodavo ir per tą laiką stipriai atsilikdavo. O, anot P.Krūmino, kelių metų atotrūkis, kalbant apie technologijas, gali būti labai reikšmingas galutiniams produktams.
„Poveikis ekonomikai kaupiasi – jis pasimatys ateityje. Čia svarbu bus ir tai, kiek Kinija technologiškai pajėgi pakeisti Vakarus. O šis klausimas priklauso ne tik nuo Rusijos ir Kinijos santykių, bet ir nuo to, kaip JAV seksis telkti koaliciją siekianti išlaikyti pranašumą puslaidininkių technologijose“, – sakė ISM Finansų ekonomikos programos direktorius.
Nuo žlugimo išsisuko
Tarptautinės rizikos valdymo bendrovės „Coface“ vyriausiasis ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai Grzegorzas Sielewiczius, kalbėdamas portalui lrytas.lt, prognozavo: manoma, kad 2023 m. Rusijos ekonomika ir toliau patirs recesiją, nors praėjusių metų nuosmukis buvo švelnesnis, nei tikėtasi.
Sunku įvertinti oficialiai skelbiamų duomenų patikimumą, vis dėlto Vakarų sankcijų poveikį sušvelnino sėkmingos finansinės stabilizavimo priemonės. Tarp jų buvo ir centrinio banko veiksmai, kai netrukus po invazijos į Ukrainą palūkanų normos buvo padidintos nuo 9,5 proc. iki 20 proc., o po palaipsniui sumažintos iki 7,5 proc. 2022 m. rugsėjį.
Rusijos finansų sistemos gelbėjimui svarbios didelės užsienio valiutos atsargos. 2023 m. vasarį jos sudarė 589 mlrd. skaičiuojant doleriais. Beveik pusė šios sumos įšaldyta dėl sankcijų, tačiau 300 mlrd. dolerių galimoms intervencijoms į valiutų ir skolos rinkas liko.
Nepaisant to, kad Rusijos bankai prarado prieigą prie SWIFT finansinių pervedimų sistemos, atrodo, kad jie vis dar gali veikti, nes įvairūs kiti kanalai ir toliau leidžia išlaikyti ryšį su išoriniu pasauliu.
Be to, po didelių svyravimų rublis stabilizavosi ir 2023 m. kovo pradžioje buvo 1,5 proc. stipresnis, palyginti su vidutiniu 2022 m. sausio mėnesio lygiu. Tai lėmė ne tik operatyviai įgyvendinta kapitalo kontrolė, bet ir mažėjančios prekybos apimtys bei einamosios sąskaitos dinamika.
Sparčiai augančios naftos ir dujų kainos, taip pat energijos eksporto nukreipimas į šalis, kurioms netaikomos sankcijos, padėjo užfiksuoti rekordines energijos eksporto pajamas, nepaisant savanoriškai sumažinto dujų eksporto ir ES šalių įvesto naftos embargo.
„Todėl šiuo pirmuoju etapu sankcijos Rusijos ekonomikai didelės žalos nepadarė. Tačiau jų poveikio mastas palaipsniui didėjo ir bus labiau juntamas vidutiniu laikotarpiu.
Rusijos priklausomybė nuo importo pasauliniu mastu nėra didelė, tačiau kai kurie sektoriai – labai pažeidžiami, ypač transporto įrangos, cheminių medžiagų, maisto produktų gamyba ir IT paslaugų teikimas. Sankcijos itin skausmingai palietė automobilių gamybą“, – komentavo pašnekovas.
Nedarbą slepia prastovos ir nemokamos atostogos
Anot G.Sielewicziaus, nors nedarbo lygis Rusijoje išlieka žemas (2022 m. gruodžio duomenimis – 3,7 proc.), jį iškreipia paslėptas nedarbas dėl gana dažnų prastovų, nemokamų atostogų ar dalinio užimtumo. Be to, darbo jėgos sumažėjo dėl mobilizacijos ir po jos prasidėjusios spartesnės emigracijos, kuri apėmė daug aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų.
Kartu su mažėjančiu realiuoju darbo užmokesčiu (-1,0 proc. 2022-aisiais) traukėsi mažmeninė prekyba: 2022 m. jis sumenko 6,7 proc.
Smarkiai išaugo grynasis kapitalo iš Rusijos nutekėjimas: nuo 74 mlrd. dolerių 2021-aisiais iki 251 mlrd. dolerių 2022-aisiais. Čia prisidėjo ir į užsienį pervestos rusų santaupos: Rusijos rezidentų indėliai užsienio bankuose padvigubėjo ir pasiekė 82 mlrd. dolerių.
„2023 m. iššūkiai dar labiau paveiks Rusijos ekonomiką. Vartotojų išlaidoms įtakos turės neapibrėžtumas dėl karo, o prie pastarojo turės prisitaikyti ir gamyba. Numatoma, kad pajamos iš naftos mažės dėl mažesnių kainų ir eksporto apimčių. Tai jau prasidėjo įgyvendinus ES embargą ir nustačius viršutinę kainų ribą, juolab kad „Brent“ ir „Urals“ kainų skirtumas labai padidėjo. Mažesnės pajamos iš naftos ir dujų eksporto turėtų paskatinti valiutos nuvertėjimą, o tai sukels infliacinę įtampą. Neapibrėžtumas taps kliūtimi tolesniam investicijų, ypač įmonėse, augimui“, – sakė „Coface“ vyriausiasis ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai.
Rublio kursas – iš svetainės „valiuta24.lt“
