Protinga akcizų politika jau duoda vaisių

Kone dešimtmetį Lietuvoje vyravo pavojinga tendencija – stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimo lygis nuolat augo. Tačiau bent jau praėję metai suteikė vilčių, kad mados pamažu pradeda keistis. Vakarų valstybėse įprasta, kad silpnesni alkoholiniai gėrimai – vynas, alus, sidras ir kiti – yra gerokai populiaresni nei stiprieji. Mūsų šalis šiuo atžvilgiu Vakarų link žengia labai lėtai – kurį laiką vyko netgi priešingas procesas. Tačiau padėtis pamažu keičiasi.

„Švyturio-Utenos alaus“ vadovo R.Viršilo nuomone, blogiausia šiuo metu būtų iš naujo persvarstyti akcizų politiką, kuri jau pradėjo duoti neblogų rezultatų.
„Švyturio-Utenos alaus“ vadovo R.Viršilo nuomone, blogiausia šiuo metu būtų iš naujo persvarstyti akcizų politiką, kuri jau pradėjo duoti neblogų rezultatų.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-03-16 08:00

Panašiau į Europą

– Kokie yra gėrimų vartojimo pokyčiai Lietuvoje? – pasiteiravome didžiausios šalies alaus daryklos „Švyturys-Utenos alus“ generalinio direktoriaus Rolando Viršilo.

– Tendencijos tikrai įdomios, tačiau ilgą laiką jos buvo toli gražu nedžiuginančios. Ypač bendro alkoholio vartojimo per pastaruosius dešimt metų – nuo 2012-ųjų iki 2022-ųjų – paveikslas.

Taip, per šį laikotarpį bendras alkoholio vartojimas sumenko penktadaliu, o jei atmesime demografinius veiksnius – gyventojų skaičiaus mažėjimą, jis krito 16 procentų. Tai tikrai džiugi tendencija.

Tačiau per tą patį dešimtmetį besikeitusi alkoholio vartojimo kultūra artino Lietuvą ne Europos, o Rusijos link, nes vartojami gėrimai drastiškai stiprėjo. 2012 metais spiritiniams gėrimams, kurių pagrindas yra etilo alkoholis, teko 34 procentai rinkos, o pernai – jau 43 proc.

Alaus vartojimas per šį laikotarpį krito 25 procentais, sidro ir kitų silpnųjų fermentuotų gėrimų – net 46 procentais, o spiritinių išaugo 2 proc.

Vis dėlto praėjusiais metais, palyginti su 2021-aisiais, stipriųjų spiritinių gėrimų pardavimas krito 6,6 proc. Lengvųjų gėrimų paklausa irgi sumažėjo, tačiau ne taip smarkiai, užtat alaus netgi išaugo 5,6 proc.

Tai sveikintinos tendencijos ne tik dėl to, kad patys esame aludariai. Tiesiog pagaliau pagal alkoholio vartojimo kultūrą tampame panašesni į europiečius.

– Kaip manote, kas galėjo nulemti tokį posūkį, jei ilgai procesas buvo priešingas?

– Mūsų nuomone, tokias tendencijas, kurias matėme praėjusiais metais, paskatino subalansuota akcizų politika. Ji pagaliau duoda reikiamus rezultatus – mažėja bendras alkoholio vartojimas, ypač stipriųjų gėrimų.

Lenkai turi privalumų

– Galbūt besikeičianti akcizų politika mažina ir vadinamojo alkoholinio turizmo srautus, kurie buvo pastebimi anksčiau, kai įsigyti svaigalų pirkėjai vykdavo į Lenkiją ar Latviją?

– Kalbant apie Lenkiją, kol kas smarkiai pralaimime būtent dėl akcizo skirtumų. Lenkijoje alus apmokestintas taikant maždaug 4,5 euro už vieną alkoholio laipsnį hektolitrui. Lietuvoje akcizas kone dvigubai didesnis – 8,6 euro. Tad nėra ko stebėtis, kad bent pasienio regionų gyventojai iki šiol nemažai alaus atsigabena iš Lenkijos. Tai nėra naudinga nei mūsų šalies aludariams, nei valstybės biudžetui, kuris netenka ne tik ženklios dalies akcizo, bet ir pridėtinės vertės mokesčio.

Kita vertus, gerai, kad akcizų srityje Baltijos šalys yra pasiekusios pariteto būklę, tad tarp jų vadinamojo alkoholio turizmo laikai baigėsi.

– Kaip manote, kokia mokesčių alkoholiniams gėrimams politika mūsų valstybei būtų naudingiausia artimiausiais metais?

– Prieš keletą metų Vyriausybė priėmė proporcingo akcizų didinimo programą, kuriai pritarė visi rinkos dalyviai. Kaip jau sakiau, ji jau duoda rezultatų, nors ir labai lėtai.

Blogiausia būtų, jei vėl prasidėtų vadinamieji paklodės tampymai į vieną ar kitą pusę, visokie eksperimentai. Kaip rodo skaičiai, per pastaruosius dešimt metų iš akcizų kaitaliojimo išlošė tik stipriojo alkoholio gamintojai ar importuotojai.

Todėl ir toliau derėtų laikytis proporcingumo principo, atsižvelgiant, kad stipraus alkoholio vartojimas iki šiol augo.

Vis dėlto yra ir kitų niuansų. Antai neseniai buvo nustatyta akcizo lengvata mažųjų daryklų verdamam alui, kuri mūsų smulkiesiems aludariams galbūt išties reikalinga.

Mažųjų daryklų alus Lietuvoje jau sudaro daugiau nei 4 proc. visos šio gėrimo rinkos. Tačiau galima spėti, kad maždaug pusė šio kiekio buvo importuota iš ES ar netgi trečiųjų valstybių, o jam irgi taikomas lengvatinis akcizo tarifas.

Vadinasi, Lietuva parėmė trečiųjų šalių gamintojus, o tiksliau – importuotojus. Tokiu atveju kyla natūralus klausimas – ar jau esame pernelyg turtingi, kad taip švaistome biudžeto lėšas?

– Mokesčių politika lemia daug, tačiau yra ir kitų veiksnių. Tikriausiai 2022-ieji gėrimų gamintojams, kaip ir visai pramonei, buvo didžiulių sukrėtimų metai?

– Be jokios abejonės. Tai buvo labai sunkūs metai dėl daugybės veiksnių, iš kurių svarbiausias, žinoma, yra Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Nuo pat pirmųjų jo dienų nutraukėme bet kokį eksportą į Rusiją bei Baltarusiją, nors anksčiau šioms šalims parduodavome iki 2 mln. litrų alaus per metus.

Taip pat staigiai nustojome pirkti bet kokias žaliavas iš agresiją pradėjusių valstybių. Tai buvo labai sudėtinga, nes, pavyzdžiui, Rusija iki karo kone visai Europai tiekdavo stiklo butelius. Mūsų tiekimo komanda visą vasarą turėjo spręsti beveik neišsprendžiamus uždavinius, tačiau jai pavyko.

Padėtį smarkiai apsunkino ir dešimtimis procentų pabrangusios žaliavos bei energijos ištekliai. Tačiau darbuotojų profesionalumas leido pabaigti metus pasiekiant užsibrėžtus finansinius tikslus.

Antrojoje praėjusių metų pusėje situaciją pagerino išaugęs eksportas į naujas rinkas Azijoje bei Afrikoje. Mūsų atstovaujamų pasaulinių prekės ženklų „Grimbergen“, „Kronenbourg“ bei „Carlsberg“ apyvarta irgi buvo labai gera. O šiais metais labai tikimės, kad stabilizuosis žaliavų kainos. Nes, pagal mūsų prognozes, alaus rinka Lietuvoje trauksis, galbūt net iki 2 proc.

Todėl norime toliau plėtoti eksportą į tolimąsias šalis, kad visiškai kompensuotume praradimus, kuriuos patyrėme netekę Rusijos ir Baltarusijos rinkų.

– Ar tikrai šie praradimai įmonei buvo skaudūs?

– Žinoma, kaip kitaip? Ne veltui per pirmąjį 2022-ųjų pusmetį, kai nustojome tiekti gėrimus rusų ir baltarusių užsakovams, mūsų eksporto pajamos smuko 18 procentų. Tačiau tai buvo principinis sprendimas, priimtas dar praėjusių metų kovo pradžioje.

Negana to, ėmėmės visų priemonių, kad jokia mūsų produkcija nepatektų į šias šalis ne tik oficialiais, bet ir vadinamaisiais pilkaisiais kanalais. Eksportą nutraukėme visiškai, o ne dėl akių, kaip kai kurie mūsų konkurentai. Taip, dėl to kur kas mažiau – keliais milijonais litrų – pardavėme gėrimų su savo prekės ženklais, nes šios rinkos mums iki karo buvo didžiausios. Vis dėlto netektys tikrai nebus tokios milžiniškos, kaip buvo galima tikėtis.

Dėl mūsų komandos darbo, net ir atmetus praradimus šalyse agresorėse, nuo sausio iki spalio pabaigos gėrimų su nuosavais prekės ženklais eksportas pagal kiekį išaugo 16 proc., o pagal pajamas – 18 proc. Ypač pakilo prekybos su Rytų Azijos šalimis – Taivanu, Pietų Korėja – kreivė, neblogai mums sekasi ir kai kuriose Afrikos valstybėse.

– Kurie prekės ženklai šiuo metu yra populiariausi tarp vartotojų?

– Žinoma, kad tai mūsų flagmanas „Švyturys“. Ne veltui tai yra daugiausia pasaulinių apdovanojimų pelnęs alus ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Su „Švyturio“ vardu vykdome daug rėmimo projektų, stengiamės savo sėkme dalytis su Klaipėdos ir visos Lietuvos bendruomene. Tačiau svarbiausias mums yra nuolatinis produkto kokybės palaikymas. Tam turime nuolat investuoti. Ne į įrenginius, bet į žaliavas, jų atrinkimą, kokybės kontrolę.

Visas pastangas atperka atsiliepimai, kuriuos gauname iš vartotojų visame pasaulyje. Nuolat sulaukiame prašymų, ypač iš JAV, atsiųsti „Švyturio“ po keletą dėžių į tolimesnes vietoves, kurių nepasiekia mūsų partnerių tinklas. Ne visada juos galime išpildyti, tačiau tai liudija kokybę ir vartotojų simpatijas „Švyturiui“.

Jeigu kalbėtume apie mūsų atstovaujamus pasaulinius prekės ženklus, be abejonės, lyderis yra „Carlsberg“, toliau – „Kronenbourg“ bei „Grimbergen“ ir mažesnę rinkos dalį užimantis, tačiau mūsų ypač mėgstamas „Brooklyn“. Kiekvienas šis ženklas labai savitas ir turi savo unikalų vartotoją. Tai ir išskiriame kaip savo valdomo portfelio stiprybę – universalumą.

Iš esmės mes esame gamintojai: importuojame maždaug 16 proc. produkcijos, o vietoje gaminame likusius 84 procentus, skaičiuojant visas gėrimų kategorijas, ne tik alaus.

Taip pat turime daug „Carlsberg“ grupės užsakymų gaminti įvairius produktus Vakarų šalių rinkoms, nes Utenos darykla pripažinta viena geriausių naujų produktų vystymo centrų Europoje.

Dėmesys ekologijai

– Jau minėjote, kad praėję metai buvo itin sudėtingi. O su kokiomis nuotaikomis žvelgiate į ateitį?

– Lengva tikrai nebus, tačiau turime toliau dirbti ir plėstis. Mums svarbiausias uždavinys – išlaikyti savo vartotojus, didinti jų ratą, turėti labai gerus santykius su verslo partneriais. Todėl nepaliksime savo vartotojų be naujienų, išskirtinių alaus rūšių, naujų pakuočių, diegsime nealkoholinių gėrimų ir alaus inovacijas, plėsime asortimentą.

Mūsų stiprybė – sinergija tarp Baltijos šalių daryklų – „Švyturio-Utenos alaus“, „Aldario“ ir „Saku“. Kartu galime kurti naujus produktus, importuoti tokius naujus gaminius, kuriems vienos šalies rinka būtų per maža.

Vis dėlto didžiausios investicijos ir planai nukreipti į mūsų daryklų tvarumo didinimą bei anglies pėdsako mažinimą visoje gamybos grandinėje.

Maždaug prieš metus „Švyturys-Utenos alus“, bendradarbiaudamas su PET pakuočių gamintoju „Doloop“, pirmasis Lietuvoje pristatė 100 proc. perdirbto plastiko, vadinamojo rPET, pakuotes. Jau metus gyvuojanti inovacija įmonei anglies dvideginio emisiją padėjo sumažinti 325 tonomis.

Norime ir toliau mažinti neigiamą poveikį aplinkai, tad dabar testuojame dažniausiai naudojamus – rudos spalvos – PET butelius alui su 30 proc., 50 proc. ir 100 proc. rPET, pagamintu iš perdirbtų per Lietuvos depozito sistemą surinktų PET butelių.

Tai puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, sukuriantis uždarą plastiko panaudojimo, perdirbimo ir antrinio panaudojimo ciklą, kuriam reikia labai mažai išorinės naujos plastiko žaliavos.

Tai tik nedidelė mūsų vykdomos tvarumo programos dalis. Nuo rudens prisijungėme prie naujo „Carlsberg“ grupės tvarumo veiksmų plano, kurio tikslas – per mažiau nei dvidešimt metų (iki 2040-ųjų) visoje verslo grandinėje – nuo žaliavos auginimo iki gėrimų pakuočių perdirbimo – nepalikti jokio anglies dvideginio pėdsako.

Mūsų gamybos padalinys turės naudoti atsinaujinančiąją energiją, nors tai jau esame pasiekę Utenoje. Tačiau ne tik jis, bet ir visa grandinė – nuo žaliavų, kurios bus išaugintos regeneratyvios žemdirbystės būdu, iki uždaro ciklo arba biologiškai skaidžių pakuočių mūsų produkcijai, atsinaujinančiąja energija varomų platinimo įmonių transporto priemonių, tokia pat elektra maitinamų šaldytuvų prekybos vietose.

Mes jau turime vieną didžiausių saulės elektrinių ant Utenos daryklos stogo, likusi energija irgi atkeliauja iš atsinaujinančiųjų šaltinių – biokuro.

Laukia dar ilgas kelias, bet kiekvienais metais mes užsibrėžę įgyvendinti po kelis svarbius gamtosaugos ir energijos taupymo projektus.

Naujausias – alaus gamybos metu pasigaminančio anglies dvideginio (angliarūgštės) gaudyklė, kuri eliminuos šių dujų patekimą į atmosferą. Ją numatyta baigti 2024 metais.

Svarbu viskas – antrinis vandens panaudojimas, plastiko taupymas naudojant lengvesnius PET ir rPET ruošinius, LED apšvietimas, vidiniai elektros krautuvai ir dar daug kitų projektų.

Jų visų tikslas vienas – būti tvariausia alaus darykla šalyje ir palikti ateities kartoms švaresnę, žalesnę Lietuvą.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.