„Finansų ministerijos pateiktais derinti įstatymų projektais nustatoma tvarka gali iškreipti konkurenciją, nes tik daliai konkuruojančių ūkio subjektų siūloma taikyti laikinojo solidarumo įnašą nuo neplanuotų grynųjų palūkanų pajamų. Tai būtų taikoma tik toms kredito įstaigoms, kuriose laikomi Lietuvos rezidentų indėliai ir lėšos, kai jų suma siekia 400 mln. eurų, ir vertinama būtent 2022 m. gruodžio 31 d. turėta indėlių ir kitų lėšų suma“, – Konkurencijos tarybos išvadoje aiškina tarybos narė Medeina Augustinavičienė.
„Jei daliai toje pačioje rinkoje dalyvaujančių ūkio subjektų taikomi mokesčiai, o kitiems – ne, tai reiškia, kad panašia (ar tokia pačia) veikla užsiimančios įmonės turės skirtingas sąlygas (...) Tai apsunkins jų galimybes konkuruoti su tose pačiose rinkose veikiančiais ūkio subjektais, kurie nebus apmokestinami laikinuoju solidarumo įnašu“, – tvirtinama tekste.
KT Finansų ministerijai siūlo keisti kategorijas, pagal kurias siūloma apmokestinti finansų institucijas ir pasirinkti kuo mažiau konkurenciją ribojančias alternatyvas.
„Todėl siūlytume peržiūrėti įstatymų projektuose nustatytas sąlygas, pagal kurias atrenkami solidarumo įnašu apmokestinami ūkio subjektai, ir apsvarstyti bei pasirinkti ūkio subjektų tarpusavio konkurencijos neribojančias (ar kuo mažiau ribojančias) alternatyvas tinkamas reguliavimu siekiamiems tikslams“, – teigiama išvadoje.
Be to, institucija siūlo gauti Europos Komisijos (EK) pritarimą, kadangi jo negavus, priemonė būtų neteisėta.
„Visus valstybės pagalbos požymius atitinkanti priemonė gali būti įgyvendinama tik iš anksto apie ją pranešus Europos Komisijai ir gavus jos pritarimą. Jeigu valstybės pagalba teikiama be Europos Komisijos pritarimo, ji laikoma neteisėta“, – teigia M. Augustinavičienė.
ELTA primena, kad Finansų ministerija kovo pradžioje parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.
Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.
„Luminor“ pelnas pernai kilo nuo 74,7 mln. iki 124,7 mln. eurų.
