„Amber Food“: Lietuvai reikia pritraukti kuo daugiau lėktuvų su užsienio turistais

Vieną didžiausių Lietuvoje restoranų tinklų valdančios „Amber Food“ grupės savininką ir vadovą Gediminą Balnį drasko prieštaringi jausmai. Nors gru– pė metus baigė neblogais rezultatais, mūsų valstybės požiūris į sveikatingumo sektorių temdo restoranų, viešbučių ir kitų šios industrijos įmonių ateitį.

Praėjusiais metais visos „Amber Food“ grupei priklausančios bendrovės iš viso sumokėjo 4,7 milijono eurų mokesčių ir pagal šį rodiklį grupė viešojo maitinimo sektoriuje buvo antra Lietuvoje.
Praėjusiais metais visos „Amber Food“ grupei priklausančios bendrovės iš viso sumokėjo 4,7 milijono eurų mokesčių ir pagal šį rodiklį grupė viešojo maitinimo sektoriuje buvo antra Lietuvoje.
„Amber Food“ vadovas G. Balnis: „Jei neįvyks kokių nors fundamentalių pokyčių, 2023-iaisiais tikimės 15 procentų pajamų augimo ir pelningai užbaigti metus.“
„Amber Food“ vadovas G. Balnis: „Jei neįvyks kokių nors fundamentalių pokyčių, 2023-iaisiais tikimės 15 procentų pajamų augimo ir pelningai užbaigti metus.“
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 21, 2023, 2:01 PM

Grupės pajamos pernai išaugo net 61 procentu ir siekė 44,8 milijono eurų, 2022 metų pabaigoje „Amber Food“ grupei priklausė 66 restoranai (2021-aisiais jų buvo 60), o darbuotojų skaičius per metus išaugo nuo 1277 iki 1313 žmonių, bet...

Itin spartus apyvartos augimas nespėjo paskui dar greičiau besipučiančias sąnaudas, tad grupei vos ne vos pavyko metus baigti su nuliniu pelnu. Infliacija ir energetinis netikrumas ir toliau pučia savikainą, bet Vyriausybė rodo į kylančią apyvartą ir teigia, kad viskas gerai.

Viešojo maitinimo įmonėms glaudžiai susitelkus ir itin aktyviai veikiant viešojoje erdvėje pavyko įtikinti politikus dar metams pratęsti PVM lengvatos galiojimą, tačiau...

Diskusijos išryškino atsainų, beveik niekinantį valdžios požiūrį į verslą, kuris yra neatskiriama Lietuvos eksporto dalis, ir toks požiūris neleidžia tikėtis tvaraus ir pastovaus sektoriaus augimo.

Dėmesio ir rūpesčio vis mažiau

„Iš esmės kalbame apie atvykstamojo turizmo industriją, kuriai dar priskiriama apgyvendinimo veikla ir turizmui pritaikyta infrastruktūra Lietuvoje. Gali būti didžiausias patriotas ir optimistas, bet be minorinių gaidų apie tai kalbėti nepavyksta.

Buvo laikai, kai turizmas buvo laikomas viena prioritetinių Lietuvos ekonomikos šakų. Nežinau, kas nutiko, – rodos, ir miškai tokie pat žali, ir istorija tokia pat turtinga, ir kopos pajūryje tokios pat romantiškos, tačiau svetingumo industrija kiekvieną naujai išrinktą valdžią džiugina vis mažiau. Turizmo departamentas nuskuro iki skyriaus ministerijoje ir viešosios įstaigos „Keliauk Lietuvoje“. Akivaizdu, jog toks nuosmukis valdiškų įstaigų hierarchijoje reiškia, kad turizmo plėtojimas nėra joks prioritetas“, – konstatavo G.Balnis.

Pasak jo, tokia pozicija sunkiai suprantama, turint galvoje, kad, objektyviai vertinant, Lietuvos ūkio dydis ir struktūra nesuteikia prabangos blaškytis tarp sektorių ir tuščiai investuoti laiką ir išteklius.

„Atvykstamasis turizmas yra labai kokybiška eksporto šaka – didžioji dalis jos paslaugų ir produktų sukuriama iš lietuviškų žaliavų ir Lietuvoje. Turistai perka Lietuvoje sukurtas paslaugas, valgo iš lietuviškų produktų pagamintą maistą, apsistoja Lietuvos įmonių pastatytuose ir valdomuose viešbučiuose.

Mūsų skaičiavimu, 90 procentų restorane apmokėtos sąskaitos lieka Lietuvoje. Apskritai visas atvykstamasis turizmas yra aukštos pridėtinės vertės eksporto prekė. Tuo skaudžiau stebėti, kaip šis faktas ignoruojamas neturint aiškios politikos oro uostuose, kuriuose šiemet sparčiai mažėja skrydžių“, – sakė „Amber Food“ grupės savininkas.

2023-iuosius „Amber Food“ grupė pradeda atidarydama keturis naujus restoranus Kauno oro uoste. Panašus grupės restoranų kompleksas jau veikia ir Vilniaus oro uoste. Tai yra „Amber Food“ grupės plėtros į svarbiausius šalies svetingumo infrastruktūros objektus strategijos dalis.

Srautai – ne į tą pusę

„Investuojame ten, kur yra srautai, tai yra racionali verslo strategija. Keleivių srautai yra, tačiau jų struktūra visai ne tokia, kokios norėtųsi būnant šalies patriotu.

Išvykstančių keleivių srautas pernai buvo maždaug trečdaliu didesnis negu ikipandeminiais 2019-aisiais, tačiau atvykstančiųjų į Lietuvą srautas išlieka beveik perpus mažesnis.

Paprastai tariant, pinigai iš Lietuvos išvežami kur kas intensyviau nei įvežami. Tai vėlgi yra įrodymas, kad mūsų svetingumo sektoriuje kažkas negerai“, – kalbėjo G.Balnis.

Prisitaiko ir verslas, ir klientai

Kalbėdamas apie situaciją restoranuose G.Balnis neslepia – po to, kai praėjusių metų pradžioje buvo panaikinti paskutiniai pandemijos ribojimai, svečių skaičius viešojo maitinimo įstaigose sparčiai šoktelėjo ir iki šiol nuosekliai auga, nepaisant fakto, kad standartinių patiekalų kainos vidurkis juntamai padidėjo.

„Mūsų grupės pajamų augimo šuolį lėmė du esminiai veiksniai – vadinamasis vartotojų kerštas COVID-19 apribojimams ir paslaugų savikainos augimas, susijęs su energijos išteklių ir žaliavų brangimu. Paprastai tariant, į restoranus plūdo daugiau žmonių ir jie už maistą mokėjo daugiau. Šie procesai didino apyvartą, tačiau nepadėjo uždirbti – dalį patiekalų savikainos ir veiklos sąnaudų augimo teko kompensuoti pelno sąskaita, antraip patiekalų kainos būtų tiesiog atbaidžiusios svečius.

Laimei, 2022 metais galiojo PVM lengvata, kuri neutralizavo kainų šoką ir metus leido užbaigti be nuostolio“, – komentavo „Amber Food“ grupės vadovas.

Pasak jo, rezultatus galima vertinti teigiamai, ypač įvertinus praėjusių metų įvykius. Metų pradžioje veiklą dar varžė galimybių pasai, po to prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą ir su tuo susiję įvairių reiškinių vertinimo pokyčiai visuomenėje.

Gegužės mėnesį pasikeitė grupės akcininkų struktūra, o rudenį visu smarkumu smogė energetikos kainų vėzdas.

Situaciją apsunkino tai, kad, nepaisant Europos centrinio banko pastangų riboti infliaciją didinant bazines palūkanų normas ir „vėsinant“ ekonomiką, Lietuvoje bendras infliacijos lygis išlieka labai aukštas, o maisto produktų kainų augimas verčia kraipyti galvą ekonomistus ir rinkų analitikus.

„Visi išvardyti veiksniai turėjo įtakos grupės veiklos rezultatui, tačiau komandos susitelkimas ir laiku priimti sprendimai reaguojant į sparčiai besikeičiančią aplinką šią įtaką padėjo sumažinti.

Džiaugiuosi, kad bendromis pastangomis pavyko dar metams išsaugoti PVM lengvatas restoranams, tai leidžia šiemet prognozuoti tolesnį pajamų augimą. Jei neįvyks kokių nors fundamentalių pokyčių, 2023-iaisiais tikimės 15 procentų pajamų augimo ir pelningai užbaigti metus.

Taip pat numatome tęsti tinklo struktūros optimizavimą ir persvarstyti prekės ženklų portfelį“, – sakė G.Balnis.

Skaičiai ir faktai

  • „Amber Food“ grupei priklauso restoranai „Charlie Pizza“, „Katpėdėlė“, „Manami“, „Sugamour“, „La Crepe“, „Skonis“, „Guacamole“, „Mollusca“, „WOKout“, „Grill Terrace“, „EatSUSHI“, „Žalgirio“ arenos barai ir „food hall“ „Baltas tiltas“.
  • 2022 metais „Amber Food“ grupei priklausančios įmonės iš viso sumokėjo 4,7 mln. eurų mokesčių ir pagal šį rodiklį grupė viešojo maitinimo sektoriuje buvo antra Lietuvoje.
  • Vienintelis grupės akcininkas yra jos vadovas G.Balnis.
Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.