Ji pažymėjo, kad iki šiol vykusios derybos nebuvo vaisingos, o taip esą galėjo būti dėl to, jog dalis viešai kalbėjusių ūkininkų kartu kandidatavo ir į politinius postus savivaldoje.
Premjerė parlamente kalbėjo ūkininkams ketvirtadienį prie Seimo planuojant didelį protestą. Pieno gamintojai prašo 40 mln. eurų skubios paramos, susitikimo būtent su Vyriausybės vadove, kurios indėlio kol kas pasigenda.
„Vyko ne vienas susitikimas su pieno tiekėjais, žemdirbių organizacijomis ir perdirbėjais., didžiausias – vasario 24 d. Jame dalyvavo mano deleguota Vyriausybės kanclerė, o moderavo mano patarėjas.
Deja, turiu pažymėti, kad po gana konstruktyvių diskusijų, Vyriausybei buvo pateiktas reikalavimas dėti ant stalo 40 mln. eurų ir taip išspręsti problemą, nes visi kiti sprendimai nedomina, kadangi yra ilgalaikiai ir neva netinkami“, – antradienį Seime atsakinėdama į opozicinių frakcijų parengtus klausimus sakė I. Šimonytė.
„Gal dėl tokio diskusijos konstruktyvumo – kabutėse – buvo kalti artėjantys savivaldos rinkimai – kadangi ne paslaptis, kad dalis šioje temoje garsiai besiangažuojančių ūkininkų taip pat yra ir vietos politikai. Bet dabar savivaldos rinkimų aistroms nuslūgus, tikiuosi, kad bus galima ieškoti konstruktyvių sprendimų“, – kalbėjo ji.
Ūkininkų prašomi 40 mln. eurų „niekur biudžete nesimėto“
Pieno gamintojų atstovams prašant skirti 40 mln. eurų skubios paramos vadinamajai „pieno krizei“ spręsti, premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog tokia suma subsidijoms ūkininkams valstybės biudžete „nesimėto“.
„Vyriausybė disponuoja tik tomis lėšomis, kurios patvirtintos atitinkamų metų biudžete, ir gali jas perskirstyti svarbesniems ar aktualesniems uždaviniams spręsti. Tačiau tikrai niekur biudžete nesimėtančių 40 mln. eurų atliekamos sumos – kaip kažkam galbūt atrodo – nėra“, – antradienį Seime atsakinėdama į opozicinių frakcijų parengtus klausimus sakė I. Šimonytė.
I. Šimonytė savo ruožtu pabrėžia, kad tokia vienkartinė parama neskatintų pieno tiekėjų kooperuotis ir taip stiprinti savo derybinę galią, o perdirbėjų – didinti supirkimo kainas.
Kartu ji akcentuoja, jog pastarieji gali „gana nesunkiai“ permesti dėl sumažėjusio eksporto patirtus nuostolius smulkiesiems pieno tiekėjams, kurių derybinė galia yra silpnesnė.
Be to, anot I. Šimonytės, subsidijuoti pieno gamintojus ir taip neskatinti perdirbėjų koreguoti supirkimo kainas, neteisinga ir vartotojų atžvilgiu.
„Lietuvos vartotojai už pieną ir jo produktus ant lentynos moka ES vidurkį atitinkančią kainą. Todėl būtų gana keista, kad kainų konkurencingumo užsienio rinkose palaikymą perdirbėjams darkart finansuotų iš savo sumokamų mokesčių per subsidiją“, – kalbėjo premjerė.
„Tai nei skatintų žalio pieno tiekėjų stiprinti savo derybinę galią per kooperaciją, nei skatintų perdirbėjus didinti supirkimo kainą – kadangi visuomet būtų galima išrašinėti čekį dar vienai vyriausybei“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Pasak ministrės pirmininkės, „pieno krizė“ kilo, nes po labai aukštų kainų 2022 m., dalis pasaulinių maistų kainų staigiai koregavosi, nors ir išlieka aukštesnės, nei ilgametis vidurkis. Tuo metu Lietuvos pieno sektoriuje labai didelė superkamo pieno dalis naudojama eksportuojamai produkcijai pagaminti, aiškina ji.
„Dėl ko pramonės įmonės savo konkurencingumą siekia išlaikyti mažindamos supirkimo kainą (...) tiems pieno tiekėjams, kurių derybinė galia yra pati mažiausia“, – sakė I. Šimonytė.
Ji pastebėjo, kad supirkimo kainos iš tikrųjų labiausiai sumažėjo būtent mažiausiems pieno ūkiams.
„Mano turimi vasario duomenys rodo, kad 70 proc. žalio pieno buvo supirkta kaina tarp 35–70 ct/kg. Kai tuo tarpu didžioji dalis ūkių, kurie pardavė likusius 30 proc., gavo mažesnę kainą“, – teigė I. Šimonytė.
Diskusija su EK – sudėtinga, tačiau tęsiasi
I. Šimonytė taip pat parlamentarams pripažino, kad derybos su Europos Komisija (EK) „nėra lengvos“, tačiau vyksta. Jos teigimu, savaitės pradžioje Briuselyje viešėjęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sulaukė ir kitų ES šalių palaikymo.
Lietuva į už žemės ūkį atsakingą komisarą Januszą Wojciechowskį kreipėsi vasario 9 d. – su prašymu suteikti „skubią išskirtinę paramą“ Lietuvos pieno gamintojams iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo.
K. Navickas Briuselyje viešėjo ir šią savaitę, kur klausimas buvo aptartas darkart. Antradienį Žemės ūkio ministerija skelbė, jog kartu su Latvijos ministru Didziu Šmitu, J. Wojciechowskio prašoma iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.
„EK vertina padidėjusią supirkimo kainą pernai, kuri buvo išties ženkliai pakilusi, ir mažiau vertina padidėjusius kaštus. Diskusija tęsiasi, klausimas buvo keliamas ir kovo 22 d. vykusioje Žemės ūkio taryboje, apie tai kalbėjo ne tik mūsų ministras, bet ir kitų valstybių ministrai, kurie mus palaikė“, – sakė I. Šimonytė.
„Neabejoju, kad diskusija su EK ir DG AGRI (EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniu direktoratu – ELTA) tęsis ir toliau“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
ELTA primena, kad nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybės, o ketvirtadienį didelio masto protestas planuojamas Seimo prieigose.
Ūkininkų atstovai teigia, jog pieno supirkimo kainos nukrito tiek, kad nebepadengia gamybos savikainos, o vien tam, kad galėtų išsilaikyti, jiems reikia 40 mln. eurų paramos.
Įtampai sumažinti ministerija praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų.
Tuo tarpu dar vasarį žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kreipėsi į už žemės ūkį atsakingą Europos Komisijos pareigūną Januszą Wojciechowskį, prašydamas suteikti „skubią išskirtinę paramą“ Lietuvos pieno gamintojams iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Tiesa, tuomet eurokomisaras K. Navickui adresuotame laiške skirti prašomos paramos dar nesutiko.
K. Navickas Briuselyje viešėjo ir šią savaitę, kur klausimas buvo aptartas darkart. Antradienį ŽŪM skelbė, jog kartu su Latvijos kolega Didziu Šmitu, J. Wojciechowskio prašoma iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.
Pasak ministerijos, Lietuvos ir Latvijos prašymą dėl paramos pieno sektoriui palaikė Lenkija, Vokietija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, o susirūpinimą dėl prastėjančios ir nerimą keliančios padėties šiame sektoriuje taip pat išsakė Estija, Suomija, Graikija ir Kroatija.
Tuo tarpu eurokomisaras nurodė, kad EK atidžiai vertins situaciją, teigia ŽŪM.
