„Atkreiptinas dėmesys, kad, nors LSĮĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įnašas mokamas už 2 šių metų ketvirčius, iš projekto nuostatų galima daryti išvadą, kad jis bus mokamas už visus 2023 metus, t. y. ir už tą šių metų laikotarpį, kuris jau bus praėjęs iki įstatymo įsigaliojimo. Tai neatitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų grįžtamoji galia neleidžiama“, – Teisingumo ministerijos išvadoje teigia teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Institucija pateikė pastabą, kad solidarumo įnašas taip pat galintis pažeisti mokesčių neutralumo principą. Pasak ministerijos išvados, kadangi šis apmokestinimas apima tik dalį kredito įmonių, tad prieštarauja idėjai, jog mokesčiai negali iškreipti konkurencijos sąlygų.
„Tokiu reguliavimu galėtų būti pažeistas mokesčių neutralumo principas, nes laikinojo solidarumo mokesčio įnašo galės nemokėti kredito įstaigos, kurios neperžengs projekte nustatyto 400 mln. eurų slenksčio, tačiau gaus pajamas iš palūkanų, kurios galėtų būti apmokestinamos, jei kredito įstaiga peržengtų numatytą slenkstį“, – tvirtinama tekste.
Teisingumo ministerija siūlo Finansų ministerijai stipriau pabrėžti situacijos išskirtinumą ir aspektą, kad šie finansai nebus skirti valstybės kasdienėms reikmėms.
„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyti įstatymai gali būti skirti tik ypatingiems, strateginiams, konkrečiai apibrėžtiems ir per vienus biudžetinius metus negalimiems išspręsti visuomenės ir valstybės svarbiems uždaviniams kryptingai finansuoti (...), siūlytina projekte ir jo aiškinamajame rašte, kiek įmanoma, labiau pabrėžti iškilusio poreikio išskirtinumą, skubumą ir svarbą, įrodant, kad tai nėra skirta valstybės nuolatinėms funkcijoms ir kasdienėms reikmėms“, – dėstoma rašte.
VMI: Solidarumo įnašo įgyvendinimui reikės biudžeto lėšų ir daugiau laiko
Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), skirtingai nei teigiama Solidarumo įnašo projekte, norint tokį apmokestinimą įgyvendinti, bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos. Pasak institucijos išvados, šie finansai bus reikalingi plečiant informacines sistemas, kurios būtų skirtos duomenų apdorojimui ir tikrinimui.
„Atsižvelgdami į Solidarumo įnašo įstatymo projekto nuostatas, informuojame, kad priimtų Įstatymų projektų įgyvendinimui bus būtina informacinių sistemų plėtra – pritaikymas duomenų gavimui, apdorojimui, prievolių kaupimui, metinės deklaracijos sutikrinimui su pateikta avansine deklaracija, deklaracijų formų šablonų sukūrimui ir jų kontrolei, todėl biudžeto lėšos šių projektų įgyvendinimui bus reikalingos“, – Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadoje teigia viršininkė Edita Janušienė.
Taip pat, VMI nuomone, pasiruošimui reikalingas darbų kiekis reiškia, kad projekte numatytos 2 savaitės priimti teisės aktus yra nepakankamos. Anot institucijos pateikto pavyzdžio, tinkamas pasiruošimas galėtų užtrukti apie tris mėnesius.
„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl nurodytų darbų apimties — parengti laikinojo solidarumo įnašo ir avansinio laikinojo solidarumo įnašo deklaracijų formas, pritaikyti informacines sistemas gautų duomenų apdorojimui, prievolių kaupimui ir kt., Solidarumo įnašo įstatymo projekte nustatytas terminas yra nepakankamas“, – rašoma išvadoje.
LLRI: unikaliai regione neprognozuojama mokesčių sistema atgrasys naujus rinkos dalyvius
Lietuvos laisvosios rinko instituto (LLRI) teigimu, toks bankų apmokestinimas nėra svarstomas kitose regiono valstybėse. Anot jų, tai reiškia, kad įgyvendinus Solidarumo įnašą, smarkiai nukentės jau dabar mažas Lietuvos investicinis patrauklumas.
„Kitos Baltijos regiono šalys tokio mokesčio įvesti nesvarsto, todėl Lietuvos investicinis patrauklumas, lyginant su kitomis regiono valstybėmis, smarkiai nukentės. Jau dabar Lietuvos bankas įvardija, kad konkurencijos stygius yra viena iš problemų, dėl kurių bankų paslaugų bei paskolų palūkanų įkainiai yra vieni aukščiausių tarp euro zonos šalių. Nors įstatymo projekto autoriai teigia, kad neigiamų pasekmių Projektas nesukels, nestabili ir neprognozuojama mokesčių sistema pakirs esamų investuotojų bankų sektoriuje pasitikėjimą ir atgrasys galimus naujus rinkos dalyvius“, – teigiama LLRI pasiūlyme.
Taip pat institutas kritikuoja ir rėmimąsi Ispanijos, kaip vienos iš euro zonos valstybių su tokiu mokesčiu, pavyzdį. Pasak jų, ši sistema yra kritikuojama iš Europos Sąjungos (ES) institucijų, bei yra iškeltas jos teisėtumo klausimas.
„Projekto rengėjai įvardija Ispaniją, kaip vieną iš euro zonos šalių, kuriose toks mokestis jau galioja, tačiau šios valstybės komerciniai bankai jau iškėlė klausimą dėl jo teisėtumo, kadangi apribojamos galimybės lygiavertiškai su kitomis eurosistemos šalimis dalyvauti monetariniame pinigų sąjungos mechanizme. Ispanijoje įvestą mokestį kritikavo ir Europos Centrinis Bankas (ECB), kurio teigimu papildomas apmokestinimas gali pakenkti bankų kapitalo pozicijai, sutrikdyti pinigų politikos veikimą. ECB mano, kad tai gali atsiliepti finansinių paslaugų įkainiams“, – aiškinama tekste.
Taip pat, LLRI teigia, kad tokie apmokestinimai skatins bankus judėti link kuo mažesnės rizikos. Tai reiškia, jų manymu, blogesnes finansinio aprūpinimo sąlygas ir sumažins banko paslaugų prieinamumą.
„Naujas mokestis paskatins bankus minimizuoti rizikas, o tai pablogins žmonių bei įmonių finansinio aprūpinimo sąlygas tuo metu, kai jos ir taip blogėja dėl augančių palūkanų. Tai gali sumažinti banko paslaugų ir operacijų prieinamumą ir mastą, ir turės kitų neigiamų padarinių namų ūkiams bei visai ekonomikai“, – komentuojame pasiūlyme.
ELTA primena, kad Finansų ministerija kovo pradžioje parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.
Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.
„Luminor“ pelnas pernai kilo nuo 74,7 mln. iki 124,7 mln. eurų.
