Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, įvairių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, kovą sudaro 19,5 proc.
Išankstinis mėnesinis (2023 m. kovą, palyginti su vasariu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,6 proc.
Maisto prekių kainų augimas tebėra pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys, tiesa, metinis augimas mažėja, pastebi Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė.
„Pavyzdžiui, per vasario mėn. pieno supirkimo kainoms kritus 17 proc. (iki 369 Eur/t), kovo mėn. ne tik iki 29,6 proc. sumažėjo metinis pieno produktų kainų augimas, tačiau krito ir jų kainų lygis – per kovo mėn. pieno produktai atpigo 0,7 proc.
Remiantis atnaujintos maisto kainų analizės 2022 m. ketvirtojo ketvirčio duomenimis, matyti, kad tiek žemės ūkyje, tiek pramonėje ir mažmeninėje maisto produktų prekyboje praėjusių metų paskutinį ketvirtį prekių kainos kilo spartesniu metiniu tempu nei sąnaudos.
Sąnaudų augimo sumažėjimą daugiausia lėmė kritusios energijos išteklių bei maisto žaliavų kainos. Vis dėlto, vertinant bendrą kainų ir sąnaudų pokytį per 2021–2022 m., matyti, kad maisto pramonėje sąnaudos yra padidėjusios daugiau nei gamintojų prekių kainos, maisto prekyboje tiek sąnaudos, tiek prekių kainos vartotojams yra išaugusios panašiai, o žemės ūkyje produkcijos kainos vis dar yra išaugusios daugiau nei sąnaudos, tačiau, palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, atotrūkis sumažėjo.
Tad maisto produktų kainų augimas toliau lėtės, tačiau nebus tolygus energijos sąnaudų mažėjimui dėl sąnaudų persidavimo kainoms gamybos grandyje laipsniškumo ir kitų sąnaudų dedamųjų įtakos“, – komentare dėsto ji.
L. Mociūnaitė pridūrė, kad remiantis išankstiniais duomenimis, dėl duomenų trūkumo dar nematomas viso kovo mėn. infliacijos paveikslas, tačiau prognozuojama, kad visų pagrindinių infliacijos komponenčių metinio augimo pikas jau buvo pasiektas.
„Slopstant įvairių sąnaudų nulemtam infliaciniam spaudimui, metinė infliacija ir toliau turėtų mažėti – vienaženklė taps šių metų vasarą, o metų pabaigoje sudarys apie 3 proc. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sudarys 9 proc.“ – sakė ji.
Remiantis išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per kovo mėn. Lietuvoje kainų lygis pakilo 0,6 proc., o bendroji metinė infliacija mažėjo šeštą mėnesį iš eilės ir sudarė 15,2 proc. (vasario mėn. – 17,2 proc.).
Metinės infliacijos raidai ir toliau itin didelės įtakos turėjo energijos kainų raida. Kovo mėn. elektra rinkose atpigo iki 89 Eur/MWh, dujų kaina sumažėjo iki 44 Eur/MWh, o dėl „Silicon Valley Bank“ atvejo rinkose išaugus neapibrėžtumui, naftos kaina per kovo mėn. sumažėjo apie 4 proc. (iki 79 JAV dolerio) už barelį.
Tai paveikė ir elektros, šilumos energijos bei degalų kainas vartotojams ir jos per kovo mėn. sumažėjo. Pavyzdžiui, degalų šių metų kovo mėn. galėjome įsigyti netgi 11,7 proc. pigiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Lenkija – ne pavyzdys?
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikina, kad Lenkijos taikytos kainų ribojimo priemonės nebuvo veiksmingos valdant infliaciją. Pasak jo, tai įrodo patirtis ir aukštas infliacijos lygis tiek Lenkijoje, tiek panašias priemones taikiusioje Vengrijoje.
„Dažnai rodome į Lenkiją kaip tam tikrą pavyzdį, ir kitas šalis, kur buvo pritaikytos kainų ribojimo priemonės. Deja, tų šalių patirtis parodė, kad tos priemonės yra neveiksmingos valdant infliaciją, nes Lenkijoje infliacija dabar viršija kas yra Lietuvoje, itin aukšta infliacija buvo ir Vengrijoje, ir pan.“ – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje teigė G. Šimkus.
Tuo tarpu kalbėdamas apie tai, kodėl Lietuvoje infliacija yra aukštesnė negu euro zonos vidurkis, jis pažymėjo tai, kad Lietuva yra „konverguojanti ekonomika“, o vienas iš esminių dalykų yra situacija darbo rinkoje. Tačiau, G. Šimkus akcentavo ir tai, kad per pastaruosius penkis mėnesius šalyje infliacija sumažėjo 8-iais procentiniais punktais, kai euro zonoje mažėjimas yra per du procentinius punktus.
„Lietuvoje yra aukštesnė infliacija dėl keleto dalykų. Pirmas dalykas struktūrinis konjunktūrinis – Lietuva yra konverguojanti ekonomika ir tai ką mes matėme, kad šiek tiek, bet visada infliacija Lietuvoje buvo didesnė negu euro zonoje. Jeigu euro zona svyravo apie 1 proc. ir panašiai, žvelgiant per pastarąjį dešimtmetį, tai Lietuvoje buvo ir kalafiorų, ir kiti epizodai, ir buvo virš 2 proc. Bet šis dalykas ne svarbiausias šiame kontekste“, – aiškino LB valdybos pirmininkas.
„Labai svarbu dalykas dėl infliacijos Lietuvoje yra situacija darbo rinkoje. Ji, nepaisant kovidinių aplinkybių, liko pakankamai įkaitusi, darbo užmokestis augo labai sparčiai, papildomai įlietos lėšos skatino ekonomiką (...), visas kainų augimas ir savikainos didėjimas galėjo būti perkeltas į galutines prekių ir vartotojų kainas. Vidaus veiksniai labai svarbūs ir manau, kad čia nebuvo kažkokia klaida, tai mūsų ekonomikos ypatybė“, – tikino jis.
Galiausiai, LB valdybos pirmininkas pabrėžė ir tai, kad Lietuvoje energetinių kainų šokas buvo patirtas didesne apimtimi, negu kitose valstybėse, nes mūsų šalies rinka priklauso nuo einamųjų kainų.
„Kainodaros fiksavimas iš karto pas mus atsispindėjo, ir praeitų metų rudenį energijos kainos buvo 75 proc. didesnės negu prieš metus. Dar yra tam tikri techniniai momentai, kainos arba vartotojų krepšelio skirtumai procentinėmis dalimis, kur irgi prideda vieną kitą procentą“, – sakė G. Šimkus.
„Yra struktūrinės, techninės ir ciklinės priežastys, kodėl Lietuvoje, Baltijos valstybėse ir kai kur kitur yra didesnė infliacija“, – tvirtino jis.
