Pasak WSJ, Rusijos vyriausybė netenka pajamų, o valstybės ekonomika įsmuko į lėtesnio augimo trajektoriją. Leidinys pažymi, kad Rusijos energetikos sektorius pastaruoju metu prarado svarbius klientus.
Kaip teigiama, rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu nuo lapkričio nusmuko 20 proc., o Rusijos darbo jėgos apimtys mažėja, nes jauni žmonės arba siunčiami į frontą arba bėga iš šalies. Remiantis WSJ publikacija, kilęs neapibrėžtumas neigiamai paveikė verslo investicijas šalyje.
„Rusijos ekonomikoje prasideda ilgalaikė regresija“, – WSJ cituoja buvusią Rusijos centrinio banko pareigūnę Aleksandrą Prokopenko, kuri paliko šalį, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti invaziją į Ukrainą.
Nors, kaip rašo WSJ, kol kas nėra ženklų, kad dabartiniai ekonominiai sunkumai galėtų artimiausiu metu paveikti Rusijos pajėgumus vykdyti karą, mažėjančios valstybės pajamos indikuoja, jog šalyje didėja dilema dėl galimybės subalansuoti augančias karines ir socialines išlaidas.
Rusų milijardierius Olegas Deripaska anksčiau šį mėnesį perspėjo, kad Rusijai gali pristigti pinigų. „Kitais metais nebebus pinigų, mums reikia užsienio investuotojų“, – tvirtino verslo magnatas.
WSJ akcentuoja, kad Rusija, netekusi prieigos prie kaimyninės Europos rinkos ir Vakarų investicijų, atsigręžė į Kiniją ir pradėjo didinti savo priklausomybę nuo šios šalies. Pasak leidinio, dėl to realybe gali virsti jau kurį laiką Maskvoje tvyrantys būgštavimai dėl Rusijos tapimo Kinijos ekonomine kolonija.
