„Eurostat“ duomenimis, energetikos segmento indėlis į euro zonos infliacija pastaruoju metu sumažėjo. Tam įtakos turėjo naftos ir kitos energetikos (dujų, elektros) kainų kritimas. Tačiau, anot ekonomisto Aleksandro Izgorodino, dabar energetikos ir prekių infliacija vėl sugrįš į euro zonos infliacijos rodiklius.
„Pavyzdžiui, „Eurostat“ skaičiai rodo, kad 2022 m. rugpjūtį energetikos kainų augimas generavo 43 proc. viso infliacijos prieaugio euro zonoje, tuo tarpu 2023 m. vasarį energetika jau generavo tik 19 proc. viso infliacijos prieaugio euro zonoje.
Jei naftos kaina iš tiesų stipriai pakiltų ir kurį laiką liktų aukštame lygyje, tokiu atveju į euro zonos infliacijos struktūrą sugrįžtų energetikos ir prekių segmentai, o tai palaikytų infliaciją euro zonoje aukštame lygyje.
Aukšta infliacija savo ruožtu reikštų tolesnę agresyvią Europos Centrinio Banko (ECB) politiką, t. y. dideles bazines palūkanas. Tai – svarbus aspektas Lietuvai, kurioje pernai 88 proc. naujų paskolų verslui ir gyventojams buvo išduotos už kintamas palūkanas.
ECB turi vis mažiau galimybių toliau agresyviai kelti bazines palūkanas, bet turi galimybių laikyti palūkanas aukštame lygyje ir jų nemažinti“, – feisbuke komentavo A.Izgorodinas.
Jo teigimu, naftos kainų pokyčiai Lietuvos infliaciją veikia labiau nei kitas Europos Sąjungos (ES) šalis. „Eurostat“ duomenys rodo, kad standartinis Lietuvos vartotojas 6,8 proc. visų savo išlaidų skiria degalams, tai – ketvirtas rezultatas visoje ES, o ES vidurkis siekia 4,3 proc.
„Taigi augant naftos kainoms infliacija Lietuvoje gali įsibėgėti greičiau nei euro zonoje vidutiniškai. Tačiau mažėjant naftos kainoms infliacija Lietuvoje gali leistis greičiau nei euro zonoje vidutiniškai“, – teigė ekonomistas.
Po to, kai sekmadienį šešios svarbios naftų gamintojos paskelbė apie gavybos mažinimą, dvi pagrindinės naftos rūšys vienu metu pabrango beveik 6 proc.
A.Izgorodinas pripažįsta, kad rinka sureagavo jautriai, tačiau panikuoti jis dar neskuba. Ekonomisto manymu, artėjanti recesija JAV ir euro zonoje bei agresyvi centrinių bankų politika neleis naftos kainai užsilikti aukštumose.
„Neatmesčiau varianto, kad po staigaus šuolio naftos kaina vasarą visgi pradės mažėti dėl pasaulinės recesijos“, – rašė A.Izgorodinas.
