Perki medų, o gauni jo mišinį su cukrumi – pardavėjų suktybės jau pateko ir į Europos Komisijos akiratį

Perki medų, o gauni jo mišinį su cukrumi. Tokios verslininkų suktybės jau pateko ir į Europos Komisijos akiratį.

Kai kilogramas lietuviško medaus sumaišomas su dešimčia tonų iš trečiųjų šalių importuoto medaus, ženklinimo etiketėje atsiranda kilmės įrašas „Iš ES ir ne ES šalių“.<br>S.Bagdonavičiaus nuotr.
Kai kilogramas lietuviško medaus sumaišomas su dešimčia tonų iš trečiųjų šalių importuoto medaus, ženklinimo etiketėje atsiranda kilmės įrašas „Iš ES ir ne ES šalių“.<br>S.Bagdonavičiaus nuotr.
Kai kilogramas lietuviško medaus sumaišomas su dešimčia tonų iš trečiųjų šalių importuoto medaus, ženklinimo etiketėje atsiranda kilmės įrašas „Iš ES ir ne ES šalių“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kai kilogramas lietuviško medaus sumaišomas su dešimčia tonų iš trečiųjų šalių importuoto medaus, ženklinimo etiketėje atsiranda kilmės įrašas „Iš ES ir ne ES šalių“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2023-04-06 12:14

Kaip rodo Europos Komisijos ataskaita, net 46 proc. į ES importuojamo medaus – su cukraus sirupu. Jo pardavėjai įmaišo, kad produkto galutinė kaina būtų mažesnė.

Europos kovos su sukčiavimu tarnybos OLAF duomenimis, įtartinomis laikomos 74 proc. iš Kinijos ir 93 proc. iš Turkijos gautų medaus siuntų.

Anot OLAF, jo sudėtis neatitinka ES medaus direktyvos, kurioje skelbiama, kad į šį produktą negali būti įmaišoma nei cukraus, nei cukraus sirupo, nei kitokių medžiagų, pavyzdžiui, žiedadulkių. O rekordininkė yra Jungtinė Karalystė – įtarimų kelia visas iš šios šalies į ES patenkantis medus.

„Taip yra greičiausiai dėl to, kad jis buvo gaminamas kitose valstybėse, o Didžiojoje Britanijos toliau dedama priemaišų prieš eksportuojant į ES“, – teigė OLAF.

„Tokia nesąžininga praktika kelia grėsmę ir viso regiono bitininkams. Normalus bitininkavimas tokiomis sąlygomis darosi neįmanomas“, – teigė Vokietijos Reino-Pfalco žemės bitininkų asociacijos pirmininkas Thomas Hockas.

Anot jo, jei beveik pusė į ES importuojamo medaus – tiesiog klastotės, tuomet joms jau tenka apie penktadalį visos Europos rinkos.

Atitinkamai vietos bitininkams sudėtinga konkuruoti su įvežtine produkcija dėl mažesnių jos kainų. Be to, iš Europos Komisijos reikalaujama griežtesnių sprendimų dėl medaus ženklinimo.

Apie šią problemą dar prieš pustrečių metų „Lietuvos rytui“ pasakojo ir panevėžietis bitininkas Vaidas Arbutavičius.

„Labai daug pigaus medaus buvo gabenama iš Kinijos, vėliau ir iš Ukrainos, kai tik jai buvo atidaryta laisvoji ES rinka.

Prekybininkams tai verslas, bet retas žmogus nusimano, kokį medų parduotuvėje perka, nes paiso tik jo kainos.

O kai kilogramas lietuviško medaus sumaišomas su dešimčia tonų iš trečiųjų šalių importuoto medaus, ženklinimo etiketėje atsiranda kilmės įrašas „Iš ES ir ne ES šalių“.

Bitininkų sąjungoje esame diskutavę, kaip apsaugoti savo rinką, bet tokį verslo kalną pajudinti nėra lengva“, – sakė bitininkas.

Anot jo, atvežtinis medus nėra blogas, bet dalies jo kokybė abejotina, o kaina maža, todėl vietos bitininkams sunku konkuruoti su importu, ypač kai nesąžiningi verslininkai veža medų, maišo su cukrumi, perpakuoja.

„Lietuviškas medus yra labai aukštos kokybės. Tyrimais įrodyta, kad kuo šalis labiau į šiaurę, tuo medaus kokybė yra aukštesnė. Tai priklauso nuo augalų vegetacijos laiko, kuris pas mus trumpas, bet intensyvus“, – sakė V.Arbutavičius. („Spiegel.de“, LR)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.