„Žmonės to negalėjo numatyti, valdantieji kaltina tuos žmones, kurie turi paskolas, neatsakingumu, „kodėl mes turime rūpintis neatsakingais žmonėmis“. Taip, deja, žmonės patikėjo, kad visos vyriausybės yra atsakingos ir atsakingai bus tvarkomi viešieji finansai, deja, situaciją matome kitokią ir dabar dėl vyriausybių klaidų, ECB naštą perkėlė gyventojams“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.
Politikas aiškino, kad valdantieji šioje vietoje nematydami problemos ir palikdami gyventojus likimo valioje, turi neteisingą požiūrį į žmones. Pasak jo, instrumentas, kuomet yra taikomos lengvatos už būsto paskolas, yra svari paskata gyventojams išvengti sunkumų, kilusių ne dėl jų kaltės.
„Nematyti problemos, kada paskolų palūkanos išaugo drastiškai ir palikti gyventojus likimo valioje, vertinant ir kitas infliacijos pasekmes, maisto produktų, energetinių kainų augimą ir sakyti, kad „jūs neatsakingi išgyvenkite kaip norite“ yra neteisingas požiūris į Lietuvos gyventojus, šeimą. Tas instrumentas, kuris buvo naudojamas ir dabar dar tie, kurie turi pasiėmę paskolas senais laikais, turi galimybę gyventojų pajamų mokesčio dalį susigrąžinti ir tai yra svari paskata gyventojams išvengti sunkumų, kurie yra padaryti ne dėl jų kaltės“, – sakė opozicionierius.
S. Skvernelis pažymi, kad opozicijos planuojami surinkti 50 tūkstančių parašų, palaikančių lengvatų už būsto paskolas taikymą, įpareigotų valdančiuosius svarstyti įstatymo projektą Seime ir gyventojų valia, šiuo klausimu, yra labai svarbi.
„Mes palaikome, dalyvaujame, rengiame projektą su 50 tūkst. parašų, kuris įpareigos valdančiuosius įstatymo projektą svarstyti Seime, nes kaip matome iš jų pasisakymų, jie to daryti nenori, o opozicijos pasiekti įstatymų projektai dažnai net į darbotvarkę nebūna įtraukiami arba nepraeina pateikimo stadijos. Gyventojų valia bus labai svarbi“, – tikino parlamentaras.
ELTA primena, kad Seimo opozicinės frakcijos parengė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo gyventojai, mokantys išaugusias palūkanas už būsto paskolas, galėtų atgauti dalį pinigų, sumokėję gyventojų pajamų mokestį. Pasak Seimo „darbiečių“, tam, kad šio siūlymo valdantieji neignoruotų, bus siekiama surinkti daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų parašų, kas lems projekto patekimą į Seimo darbotvarkę. Surinkus tiek parašų įstatymo projektas į Seimą atkeliautų kaip visuomenės iniciatyva.
Tuo tarpu praeitą ketvirtadienį parlamente įregistruotas Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlomas laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektas.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Įstatymo projekte siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
