Tokios nuomonės laikosi Konkurencijos taryba, įvertinusi jai pateiktą derinti Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą. Panašias išvadas pateikė ir Teisingumo ministerija.
Abiejų institucijų ekspertai atkreipė dėmesį, kad įstatymo projekte siūlomi pakeitimai gali riboti konkurenciją ir neatitikti Europos Sąjungos bei nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikina, kad įstatymo pakeitimais norima apginti pieno gamintojus, kooperatyvų narius ūkininkus, stiprinti jų derybines galias ir turėti aiškias bei skaidrias priedų, priemokų sudarymo sąlygas.
Tačiau Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, siūlomos įstatymo nuostatos gali ne tik neprisidėti prie siekiamų tikslų, bet ir daryti neigiamą poveikį pieno sektoriuje veikiantiems rinkos dalyviams. Kainų reguliavimas nėra tinkama priemonė siekiant Žemės ūkio ministerijos tikslų, o pieno supirkimo kainos turėtų būti nustatomos laisvų derybų būdu, kaip numatyta ES teisės aktuose, teigiama Konkurencijos tarybos išvadose.
Naujasis Pieno įstatymas panaikintų pieno grupes, priedams ir priemokoms siūlomos lubos, o žalio pieno pardavėjai galėtų sudaryti derybines grupes dėl žalio pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų su kiekvienu pirkėju.
Teisingumo ministerijos vertinimu, siūlymas pieno pardavėjams sudaryti pardavėjų grupes deryboms dėl pirkimo ir pardavimo sutarties sąlygų su kiekvienu pieno pirkėju galėtų pažeisti konkurencijos teisės taisykles. Tokiu būdu pieno pardavėjai grupėse galėtų tartis bendrai dėl pardavimo kainų. Aiškinama, kad tokios grupės galėtų sužinoti komercinę informaciją, pavyzdžiui, siūlomą supirkimo kainą, kuri rinkos sąlygomis greičiausiai išliktų konfidenciali.
Konkurencijos taryba pasisako už tai, kad ūkio subjektams nebūtų nustatyta pareiga viešai skelbti informacijos apie jų taikomas kainas. Pareiga viešai skelbti kainodarą gali palengvinti galimybes konkurentams suderinti veiksmus rinkoje ir skatinti sudaryti slaptus kartelinius susitarimus, teigiama Konkurencijos tarybos rašte.
Kai kurios įstatymo pakeitimo nuostatos taip pat gali pažeisti ES laisvo prekių judėjimo taisykles. Pavyzdžiui, nustatomi priemokų ir priedų už perkamą pieną suvaržymai gali būti vertinami kaip kiekybiniai prekių importo apribojimai, teigiama Teisingumo ministerijos išvadose.
Kaip ES prekių judėjimą ribojanti priemonė galėtų būti vertinamas ir draudimas pirkėjui pirkti pieną iš pardavėjo, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje.
Pažymima, kad šio reikalavimo taikymas kitų ES šalių pieno pirkėjams galėtų sukelti sunkumų įsigyti žalią pieną Lietuvoje. Kitaip tariant, tokia praktika gali riboti Lietuvoje pagaminto žalio pieno eksportą, teigiama ekspertų išvadose.
