Už balsavo 107, prieš 6, susilaikė 14 balsavime dalyvavusių Seimo narių. Įstatymas, kuriam taikoma skubos tvarka, svarstymo stadijoje į parlamento plenarinių posėdžių salę grįš balandžio 25 d. Pagrindinis komitetas, kuriame bus svarstomas projektas – Biudžeto ir finansų komitetas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, kad frontą kare palaiko Ukraina, bet Lietuvai taip pat reikia rengtis sparčiau, nei tai buvo daroma iki šiol.
„Mūsų siūlymas per šiuos dvejus metus gautas pajamas investuoti būtent į karinio mobilumo, karinės infrastruktūros projektus.
Dėl to tik į kredito įstaigų netikėtų grynųjų palūkanų pajamų dalį nukreiptas laikinas solidarumo įnašas prisidės prie laikinai ženkliai išaugusių nacionalinio saugumo poreikių – karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektų, užtikrinsiančių Lietuvos pajėgumus priimti sąjungininkus, praplėsti oro uostų, jūros uosto pajėgumus, rekonstruoti kariniam transportui reikalingus kelius, statyti karinę infrastruktūrą“, – pažymėjo G. Skaistė.
Įstatymo projektą palaikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas akcentavo, kad bankų solidarumo įnašas turi svarbią tikslinę paskirtį – lėšos būtų panaudotos karinio mobilumo, karinės transporto infrastruktūros projektams.
„Siekiant užtikrinti priimančios šalies paramai, kad mūsų sąjungininkai turėtų galimybę laiku ir greitai pasiekti Lietuvą.
Infrastruktūra naudosis ne tik kariai, kariuomenės, bet ir civiliai gyventojai. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją (...), poreikis užtikrinti karinį mobilumą tai tiesioginė sąsaja su mūsų nacionaliniu saugumu", – Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė A. Anušauskas.
Tuo tarpu prieš pasisakęs Laisvės frakcijos seniūnas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas tikino, kad toks bankų solidarumo įnašas gali atnešti neigiamas pasekmes. Taip pat, jis pabrėžė, kad mokestis įvedamas nesilaikant terminų dėl jo įsigaliojimo.
„Kalbu žinodamas, kad mano kalba lūžio taško neišprovokuos, bankus apmokestinti Seimas mėgsta.
Suprantu, kad poreikis finansuoti šalies gynybos stiprinimą tikrai yra, suprantu, kad Europoje susiklostė išskirtinė padėtis bankų sektoriuje, bet ar matant kapšą pinigų ir bandant jį paimti, tokiu būdu į valstybės biudžetą, mes nepadarysime sau meškos paslaugos, kuri yra didesnė už tą kapšą pinigų?", – retoriškai klausė V. Mitalas.
„Siūloma mokestį įvesti jau nuo gegužės 1 d. Visi mokesčiai, kuriais bloginama mokesčių mokėtojų padėtis, turi būti priimti bent 6 mėnesiai iki įsigaliojimo, visi verslo reguliaciniai pakeitimai laikantis dviejų datų taisyklės, išlaikant bent trijų mėnesių terminą. Dabar siūloma nei to, nei ano nepaisyti. (...) Man toks kelias neatrodo priimtinas", – akcentavo jis.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, pateikimo stadijoje jam pritarti linkęs ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis.
Tačiau valdančiosios partijos, Liberalų sąjūdžio atstovai vieningai tvirtina, kad tokiam įstatymo projektui nepritars, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad laisviečiai dėl mokesčio susilaikys.
Ketvirtadienį Seime po pateikimo pritarus siūlomam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė dr. Eivilė Čipkutė tvirtina, kad parlamento narių iškeltų klausimų gausa parodė diskusijos minėtu klausimu trūkumą. Ji tikisi, kad vis tik mokestinė iniciatyva dar bus sustabdyta.
„Projekto pateikimo metu Seimo narių iškeltų klausimų gausa darkart parodė nuoseklios ir atviros diskusijos su jį ruošusiomis institucijomis, kurios pasigedome jo rengimo etapu, poreikį. Todėl labai laukiame galimybės Seimo komitete išnagrinėti projekto investicinei šalies aplinkai jau padarytą žalą bei galimą neigiamą poveikį ekonomikai ir finansiniam stabilumui“, – perduotame komentare teigė E. Čipkutė.
„Tikimės, kad mūsų bei kompetentingų nacionalinių ir tarptautinių institucijų argumentai galiausiai bus išgirsti, o skubota mokestinė iniciatyva – sustabdyta“, – akcentavo ji.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį.
Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
