„Čia yra didžiulis žingsnis mūsų energetinės nepriklausomybės link. Iki šiol dažnis ir visa mūsų energetinė sistema buvo valdoma iš Maskvos. Pirmąkart paėmėme sistemos valdymą į savo rankas. Dažnį, sistemą valdėme patys, generavome elektrą sau patys. Vaizdžiai tariant, paskutinėje grandinėje, kuri riša mus su sovietų imperija (buvimas BRELL sistemos dalimi – ELTA), išpjovėme narelį ir liko tik ją atkabinti. Tokios reikšmės šis įvykis“, – pirmadienį žurnalistams sakė D. Kreivys.
Iki metų pabaigos, pasak ministro, Lietuvos elektros sistema tik stiprės, nes bus įdiegta dažnių valdymo sistema, sinchroniniai kompensatoriai, atlikti kiti likę darbai.
D. Kreivio teigimu, bandymo sėkmė padės įtikinti Latviją ir Estiją sinchronizuotis anksčiau – 2024 m. vasarį. Baltijos šalys kol kas nerodo tokios iniciatyvos spartinti susijungimą su Vakarų Europos tinklais kaip Lietuva.
„Sinchronizuotis galime tik trys Baltijos šalys kartu. Europos Sąjungos operatoriai priims tik visus kartu. Šis bandymas yra labai didelis argumentas, kalbantis su latviais ir estais dėl spartesnės sinchronizacijos“, – aiškino ministras.
Kartu jis pabrėžė, kad Latvijoje ir Estijoje yra politinis pritarimas Lietuvos ambicijoms sinchronizuotis sparčiau.
„Politiškai sinchronizuotis Latvija ir Estija nori. Šis bandymas yra vienas techninių argumentų“, – teigė D. Kreivys.
„Litgrid“ direktorius Rokas Masiulis teigė, jog šeštadienio bandymas buvo pirmasis toks ir pats sudėtingiausias nepriklausomos Lietuvos energetikos istorijoje.
„Dažnis buvo išlaikytas parametro ribose, nebuvo nei vieno reikšmingo nuokrypio. Patys sau atsakėme į labai daug klausimų. Labai didžiuojamės“, – žurnalistams sakė Lietuvos perdavimo tinklo operatorės vadovas. Pasak jo, Lietuvos bandymo metu buvo sukurta daugiau dirbtinių trikdžių nei per visus Kaliningrado srities izoliuoto darbo bandymus.
Jis antrino D. Kreiviui, esą bandymo sėkmė turėtų padėti įtikinti latvius ir estus.
„Manau, kad padarys įspūdį šitas bandymas, jų pasitikėjimas padidės ir mes greitai sinchronizaciją pabaigsime“, – sakė R. Masiulis. Pasak jo, Lietuvoje atlikta apie 60 proc. sinchronizacijai būtinų darbų.
„Bandymas parodė, kad sistema gali veikti stabiliai ir patys galime ją valdyti su tuo ką turime. Iki metų galo bus pabaigas pilnai ir pajungtas baterijų parkas, sinchroniniai kompensatoriai, dažnių valdymo sistema, pabaigtos kai kurios linijos. Iki metų galo procentas padidės iki 70–80 proc.“, – pažymėjo D. Kreivys.
Anot ministro, bandyme dalyvavo „Ignitis“ ir jos valdomos elektrinės, dujų sistemos operatorius „Amber Grid“, suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, Mažeikių, Panevėžio ir kitos elektrinės.
Sistemos darbą užtikrino vietinė gamyba
Bandymo metu Lietuvos elektros sistema buvo atjungta nuo jungčių su Latvija, Baltarusija ir Kaliningrado sritimi. Sistemos veikimą užtikrino vietinė elektros generacija.
„Šeštadienį naktį buvo aktyvuoti elektrinių pajėgumai iš šaltos būsenos – 7, 8 ir 9 Elektrėnų blokai, Kauno termofikacinė elektrinė, Panevėžio elektrinė ir Mažeikių elektrinė. Jos buvo aktyvuotos sėkmingai, pagal grafiką. 11 val. atjungėme paskutinę liniją ir pradėjome dirbti savarankiškai“, – žurnalistams sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Anot jo, dėl saulėtų orų, saulės jėgainių generacija siekė apie 300 MW, o gamyba viršijo suvartojimą – iki 130 MW elektros bandymo metu eksportuota iš Švedijos. Iš Lenkijos importuota 100 MW. Dėl to esą Lietuvos kainų zonoje biržoje bandymo pradžioje formavosi 0 Eur/KWh elektros kaina.
Pasak D. Mateliono, bandymo metu naujų sistemos trikdžių neidentifikuota.
Jis pridūrė, kad šeštadienį sistema veikė patikimai, bandymo metu išnaudota apie 20 proc. elektros sistemos rezervų.
„Sistema planuojama, režimai planuojami visiems galimų trikdžių atvejams – generatorių atsijungimui, jungčių atsijungimui. Bandymo metu atsijungimų neturėjome, sistema veikė patikimai, rezervų užtikrinta pakankamai“, – teigė „Litgrid“ specialistas.
Paklaustas, kiek ilgai Lietuva galėtų veikti izoliuotu režimu, D. Matelionis pažymėjo, jog tam sistemos operatorė nemato jokių techninių apribojimų. Anot R. Masiulio – „dirbti tiek, kiek reikėtų“.
Bandyme taip pat pirmąkart panaudota elektros kaupimo baterija Utenoje.
Bendro Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymo data dar neaiški
Iki sinchronizacijos visos Baltijos šalys turės atlikti bendrą izoliuoto darbo bandymą. Jo metu visų trijų šalių sistemų dažnis bus kitoks nei kitose BRELL žiedo šalyse.
„Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas bus planuojamas tokia apimtimi, kad (šalys – ELTA) veiktų atskiroje sinchroninės zonos saloje, taip pat su nuolatinės srovės jungtimis su Skandinavijos sistema“, – aiškino D. Matelionis.
Pasak D. Kreivio, Lietuvai atlikus savąjį bandymą, likę atlikti tik bendrą visų Baltijos valstybių testą. Ministras teigė, kad jo data priklausys nuo politinio susitarimo tarp valstybių ir techninio susitarimo tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos tinklo operatorių.
D. Kreivio teigimu, gegužės pabaigoje turėtų būti pristatyti techninių galimybių studijų rezultatai, kurie „turės atsakyti į visus klausimus, kurie keliami Baltijos šalių kolegų“.
„Tikiuosi, rezultatai bus teigiami, todėl gegužės pabaiga, birželis bus intensyvių diskusijų metas“, – teigė D. Kreivys.
Ministras taip pat informavo, kad spartesnės nei 2025 m. sinchronizacijos planą dar reikės suderinti su Europos Sąjunga.
„Yra susitarimas tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Sąjungos, kad judame link pagreitintos sinchronizacijos. Be abejo, prieš sinchronizaciją reikės suderinti per naują kai kurias priemones, kurios neįsigyvendins laiku, pavyzdžiui, „HarmonyLink“ (statomą Lietuvos ir Lenkijos jūrinę jungtį – ELTA)“, – kalbėjo D. Kreivys.
ELTA primena, kad šeštadienį „Litgrid“ atliko Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą – šalies elektros sistema pirmąkart veikė savarankiškai, atjungta nuo Rusijoje valdomos IPS/UPS sistemos (vadinamojo BRELL žiedo).
Jo metu Lietuva 11–21 val. veikė „energetinės salos režimu“, atjungus visas elektros jungtis su Latvija, Baltarusija ir Kaliningradu. Elektros tiekimas užtikrintas vietine generacija, jungtimis su Švedija ir Lenkija.
Anot „Litgrid“, izoliuoto darbo bandymas yra vienas iš svarbiausių pasirengimo sinchronizacijai etapų. Iki jos, visos Baltijos šalys turės atlikti bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Lietuva, Latvija ir Estija, kartu su Rusija ir Baltarusija veikia bendroje elektros sistemoje – BRELL žiede. Ji centralizuotai valdoma iš Maskvos.
