Vykdydama ryšio paslaugų ir įrangos pirkimą NATO viršūnių susitikimui „Litexpo“ galėjo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, be to, pirkimo iš vieno tiekėjo procedūrose galimai neskaidriai dalyvavo ir „Litexpo“ valdybos narys A. Golod, einantis ir „Telia Lietuva“ stambaus verslo pardavimų vadovo pareigas, rašoma pranešime.
„Pernai metų pabaigoje „Litexpo“ paskelbė įvykdyto pirkimo dėl NATO viršūnių susitikimo ataskaitą. Joje matyti, kad pateikti pasiūlymą be jokio konkurso pakviesta vienintelė dalyvė – daugiau kaip 2,7 mln. eurų kainą pasiūliusi „Telia“. „Bitė“ analogiškas ir ypač kokybiškas paslaugas „Litexpo“ galėjo pasiūlyti beveik milijonu, tai yra 942 tūkst. eurų pigiau“, – teigia Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.
Skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ specialistus nustebino ir pirkimo data – 2022 metų gruodžio 23 diena. Pirkimo iš vienintelio tiekėjo neviešu būdu, kuris įvykdytas penktadienį, didžiųjų metų švenčių išvakarėse, teisėtumą jau tiria Viešųjų pirkimų tarnyba. Į Tarnybą „Bitė“ kreipėsi dar šių metų kovą.
„Litexpo“ ir „Telia“ sprendimų priėmime – tas pats asmuo
Įtarimų „Bitei“ bei kitiems technologijų rinkos dalyviams sukėlė tai, kad neskelbiamų derybų būdu įvykdytame pirkime buvo kreiptasi į vienintelį konkretų tiekėją – „Telia“. Stebina ir tai, jog „Litexpo“ ir „Telia“ sprendimų priėmimų procese dalyvauja tas pats asmuo – A. Golod.
„Bitė Lietuva“ generalinio direktoriaus G. Butėno manymu, situacija yra išskirtinė ir ministerijos kaip „Litexpo“ akcininko dėmesys čia – ypač svarbus.
„Kyla objektyvių abejonių dėl didelių biudžeto lėšų netinkamo panaudojimo ne tik konkrečiame pirkime, bet ir daroma didelė žala reputacijai tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek tarp tarptautinių – NATO – partnerių“, – sako jis ir priduria, kad pirkimo procedūros galėjo būti įvykdytos šališkai, pažeidžiant interesų konflikto nebuvimo reikalavimą.
Anot G. Butėno, galimai neskaidrus A. Golod dalyvavimas daug ką paaiškina – tas pačias paslaugas „Litexpo“ daug pigiau galėjo pasiūlyti „Bitė“. Būtent „Bitė“ ne kartą pirkėjui reiškė susidomėjimą būsimu pirkimu, nors ir nesėkmingai, bet aktyviai teikė paklausimus apie planuojamą paslaugų įsigijimą, rašoma pranešime.
Kelia klausimą dėl finansinės naudos
Sprendimus dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kai sandorio vertė viršija 580 tūkst. eurų sumą, priima „Litexpo“ valdyba. Kaip mano pranešimo autoriai, būtent „Litexpo“ valdyba, kuriai priklauso ir „Telia Lietuva“ dirbantis A. Golod, galėjo turėti įtakos neskelbiant viešai rinktis vieną tiekėją – jo darbdavį „Telia Lietuva“.
„Litexpo“ galimai pati savo vidiniais resursais parengė išsamius bei specialių žinių reikalaujančius techninės specifikacijos reikalavimus bei sutarties įvykdymo termino ir kitus reikalavimus.
„Manytume, kad būtent A. Golod buvo atstovas, vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjęs prie įvykdyto pirkimo formuojant techninės specifikacijos reikalavimus ir priimant sprendimą sudaryti sutartį su „Telia“ išimtine tvarka“, – sako „Sorainen“ advokatas Laurynas Lukošiūnas.
Teisininkų teigimu, A. Golod ar jam pavaldūs darbuotojai dėl įvykdyto sandorio iš „Telia“ galėjo gauti piniginę premiją, o tai suponuoja papildomą interesų konfliktą.
„Kadangi tai yra įprasta premijavimo praktika telekomunikacijų sektoriuje, labai tikėtina, kad ir šiuo atveju A. Golod gavo atlyginimą bei premijas už būtent tokių konkursų laimėjimą. Šis faktas kelia itin daug klausimų dėl viešų ir privačių interesų painiojimo, ypač turint omeny pirkimo svarbą, nepaaiškinamą jo uždarumą ir milžinišką permokėtą sumą,“ – teigia L. Lukošiūnas.
Nors viešai tikinama, kad A. Golod buvo nusišalinęs nuo sprendimo priėmimo „Litexpo“ valdyboje, nėra informacijos, ar jis buvo nusišalinęs nuo procesų kaip „Telia“ stambaus verslo pardavimų vadovas.
„Jei ir pats buvo nusišalinęs, tai procese tikrai dalyvavo jo komanda – stambaus verslo pardavimų padalinio darbuotojai. Be to, net jei A. Golod buvo nusišalinęs nuo sprendimų kaip „Litexpo“ valdybos narys, jis galimai dalyvavo proceso kuravime ir pirkimo sąlygų rengime, kas taip pat kelia daug klausimų dėl skaidrumo“, – rašte Ekonomikos ir inovacijų ministrei aiškina L. Lukošiūnas.
Prašo įvertinti veiksmų teisėtumą
„Bitė“ oficialiai kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, kuriai tiesiogiai pavaldus „Litexpo“, su prašymu atlikti „Litexpo“ valdybos nario ir vieno „Telia Lietuva“ vadovų veiksmų teisėtumo patikrinimą bei atšaukti A. Golod iš „Litexpo“ valdybos nario pareigų.
„Mūsų tikslas nėra „nulaužti“ šį pirkimą, nes puikiai suprantame renginio svarbą. Tačiau NATO viršūnių susitikimo svarba negali būti dangstomi neskaidrūs pirkimai, kurių metu – švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai“, – priduria G. Butėnas.
„Toks galimai neskaidrus daugiamilijoninis pirkimas neviešu būdu iš vienintelio tiekėjo, kuomet konkurentai dėjo visas pastangas pasiūlyti kokybiškas paslaugas milijonu eurų pigiau, turi sulaukti ir deramo vertinimo. Šiandien akivaizdu, kad A. Golod veikla akivaizdžiai nesuderinama su Lietuvos valstybės bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaidrumo, etikos ir teisės lūkesčiais“, – įsitikinęs „Bitės“ vadovas.
A. Golod kaltinimus neigia
Į „Bitės“ pareiškimą sureagavo ir pats A. Golod:
„Jaučiu pareigą sureaguoti į viešumoje išsakytas ir tiesos neatitinkančias spekuliacijas dėl mano, kaip „Telia Lietuvos“ darbuotojo ir „Litexpo“ valdybos nario, nusišalinimo nuo NATO viršūnių susitikimui reikalingos ryšio paslaugų ir įrangos pirkimo proceso.
Pradėjęs darbą Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, iš karto deklaravau galimą interesų konfliktą Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje ir bendrovėje „Telia Lietuva“. Privačių interesų deklaracijoje pateikiau visą aktualią informaciją dėl darbovietės ir užimamų pareigų.
Neturėjau ir neturiu jokios konkrečios informacijos (išskyrus skelbtą viešai) apie NATO renginiui būtinų paslaugų pirkimą, nedalyvavau jokiuose pasitarimuose, nedariau tiesioginio ar netiesioginio poveikio dėl sprendimų, techninių sąlygų, procesų, kainų, paslaugų, prekių ar projekto įgyvendinimo. Buvau ir esu visiškai nuo šio klausimo nusišalinęs „Litexpo“ valdybos narys. Nusišalinimas buvo aiškiai deklaruotas tiek iš anksto, tiek ir papildomai deklaruojamas prieš kiekvieną valdybos posėdį.
„Bitės“ atstovų išsakyti įtarimai, kad net ir mano nusišalinimo atveju, pirkimo procese „tikrai dalyvavo“ mano vadovaujama komanda – stambaus verslo pardavimų padalinio darbuotojai, yra melagingi. Su „Litexpo“, Užsienio reikalų ministerija ir kitomis viešojo sektoriaus ar valstybei priklausančiomis įmonėmis dirba Pardavimų viešajam sektoriui padalinys, kuris turi kitą vadovą. Vadovaudamasis tiek „Litexpo“, tiek „Telia Lietuvai“ pateiktomis ekonominių interesų deklaracijomis, buvau iš anksto atsiribojęs nuo visų galimų interesų konfliktų.
Už valdybos nario veiklą gaunu fiksuotą atlygį, kuris neturi jokios kintamos dalies. Už darbą „Telia Lietuvoje“ gaunu fiksuotą mėnesio atlygį ir metinį priedą, kuris priklauso nuo visos įmonės bendro rezultato ir neturi jokių tiesioginių priklausomybių nuo konkretaus viešojo ar privataus sektoriaus kliento ar jo vykdomo projekto.
Viešai skleidžiama „Bitės“ informacija neatitinka tiesos ir ją vertinu ne tik kaip savo asmens garbės ir orumo žeminimą, „Litexpo“ dalykinės reputacijos menkinimą, bet ir Lietuvos, kaip strateginio NATO renginio organizatorės patikimumo nuvertinimą. Esu įsitikinęs, kad mūsų šalies saugumas negali ir neturi būti veliamas į betiksles konkurencines kovas tam pasitelkiant ne faktus, o spekuliacijas ir melagienas.“
„Litexpo“ „Bitė Lietuva“ pasiūlymą gavo, bet jį atmetė
„Litexpo“ teigia, jog atliekant rinkos vertinimą gavo ir „Bitė Lietuva“ pasiūlymą, tačiau jį atmetė.
„Litexpo“ teigimu, buvo kreiptasi į keturis rinkos dalyvius, o konkursas organizuotas atlikus rinkos tyrimą potencialiems tiekėjams įvertinti.
„Litexpo“ Eltai nurodė, kad iš viso neskelbiamų derybų būdu vykdytam konkursui pateikti pasiūlymus dėl telekomunikacijų paslaugų tiekimo paprašyta „Atea“, „Bluebridge“, „Telia Lietuva“ ir „Lietuvos radijo ir televizijos centro“.
„Atliekant rinkos vertinamą buvo gautas ir „Bitė Lietuva“ teikiamų paslaugų bendro pobūdžio pasiūlymas, kurį įvertinus buvo nuspręsta „Bitė Lietuva“ neįtraukti į apklausiamų tiekėjų sąrašą“, – komentuoja „Litexpo“.
Šį 2,78 mln. eurų vertės tinklo ir jo veikimui skirtų prekių nuomos pirkimą gruodžio pabaigoje laimėjo „Telia Lietuva“.
