Už tokį pasiūlymą balsavo absoliuti dauguma, prieš pasisakė tik vienas BFK narys.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė tikino, kad LBA mokesčiui nepritars, o užsienio investuotojai į jį žiūri „kaip į privačios nuosavybės ekspropriaciją Lietuvoje“.
„Bendrai šiam mokesčiui nepritariame ir užsienio investuotojai žiūri į šį mokestį, kaip į jų privačios nuosavybės ekspropriaciją Lietuvoje, skubos tvarka pažeidžiant įstatymus. Jie turi paprastą klausimą projekto rengėjams ir valstybei – iš kieno kišenės reikės mokėti už sekančią krizę?“, – BFK posėdžio metu teigė E. Čipkutė.
Tuo tarpu Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta aiškino, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys išsiskiria Europos Sąjungoje ir euro zonoje ypatingu bankų pelno išaugimu, tad solidarumo įnašas yra reikalingas.
„Jau preliminarūs skaičiai pirmųjų šių metų mėnesių patvirtina anksčiau LB darytas prognozes, jos iš esmės pildosi. Kalbame apie 2–2,5 karto didesnį pelningumą šiais metais, lyginant su praėjusiais metais, kuriais jau turėjome išskirtinį pelningumą gerąja prasme Lietuvos bankų sektoriuje“, – sakė S. Krėpšta.
Nepritarimą bankų solidarumo įnašui taip pat išreiškė Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius. Lietuvos verslo konfederacija kėlė nepasitenkinimą dėl įstatymo projekto įtvirtinimo skubos tvarka.
Posėdžio metu buvo taip pat svarstomas trijų parlamentarų – Valiaus Ąžuolo, Andriaus Palionio ir Jono Pinskaus siūlymas, kad lėšos iš bankų solidarumo įnašo būtų numatytos ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, bet ir palūkanoms už vieną paimtą kreditą per 2023 ir 2024 metų mokestinius laikotarpius.
Šiam siūlymui BFK nepritarė – už jį balsavo tik iniciatoriai V. Ąžuolas ir A. Palionis.
Komiteto posėdžio metu taip pat buvo pateiktas parlamentaro Petro Gražulio pasiūlymas, kuris iš esmės buvo toks pats, kaip ir prieš tai minėtų trijų opozicijoje esančių politikų, tad balsavimas buvo analogiškas ir jam taip pat nepritarta.
Dėl laikino bankų solidarumo įnašo įstatymo projekto ketvirtadienį plenarinių posėdžių salėje svarstymo stadijoje balsuos Seimas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime po pateikimo pritarta Finansų ministerijos siūlomam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.
Už balsavo 107, prieš 6, susilaikė 14 balsavime dalyvavusių Seimo narių.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, pateikimo stadijoje jam pritarti linkęs ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis.
Tačiau valdančiosios partijos, Liberalų sąjūdžio atstovai vieningai tvirtina, kad tokiam įstatymo projektui nepritars, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad „laisviečiai“ dėl mokesčio susilaikys.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
