Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tvirtina, kad šis ekonominis nuosmukis yra pavėlavusiai veikiančių praeitų metų geopolitikos ir energetikos faktorių rezultatas.
N. Mačiulis pastebėjo, kad situacija technine recesija vadinama dėl to, kad yra toks klasikinis apibrėžimas, reiškiantis du ketvirčius iš eilės mažėjantį bendrą vidaus produktą.
„Bet jeigu tai yra didelis ir plataus masto ekonomikos susitraukimas, negalime kalbėti tik apie techninį reiškinį, kuris greitai praeis. (...) Per ketvirtį BVP sumažėjimas 3 proc. rimuojasi su nuosmukiu, kurį mes matėme 2021 metų pradžioje, kuomet per ketvirtį BVP sumažėjo beveik 5 proc., nes prasidėjo pandemija, užsidarė prekybos centrai, šoko nedarbo lygis. Tuomet iš tiesų buvo didelis ekonomikos sukrėtimas“, – antradienį Eltai komentavo ekonomistas.
„Kas yra depresija? Ilgas ir gilus ekonomikos nuosmukis, paliečiantis daug gyventojų ir įmonių, lydimas bankrotų bangos ir nedarbo lygio augimo“, – savo „Facebook“ paskyroje pateikė jis.
Pasak jo, tai, kad šis ekonomikos kritimas užsitęs ilgai, parodo daugelis Europos valstybių ir Lietuvos kaimynių, įskaitant Vokietiją, Švediją, Estiją ir Latviją, susiduriančių su plačiomis ekonominėmis problemomis, situacijų.
„Įvairūs išankstiniai indikatoriai rodo, kad euro zona yra ant recesijos slenksčio. Pavyzdžiui, Vokietijos mažmeninė prekyba kovo mėnesį buvo 9 proc. mažesnė nei prieš metus. Tai yra didžiulis kritimas ir akivaizdu, kad tai palies Lietuvos eksportuotojus.
Labai sudėtinga situacija matoma ir Švedijos rinkoje – mažmeninė prekyba yra susitraukusi daugiau nei dešimtadaliu. Estija yra recesijoje, Latvija yra ant stagnacijos ribos. Kai matome tokias plačias regionines problemas ir mažėjančią paklausą, sunku tikėtis, kad tai tik techninė recesija“, – tvirtino jis.
„Žiūrint į eksporto rinkas, negalime tikėtis, kad čia bus trumpalaikis susvyravimas, o pavasarį ar vasarą sužydės gėlės ir grįšime prie spartaus ekonomikos augimo kelio“, – teigė jis.
Pasak N. Mačiulio, nors ekonominė situacija blogės, 2023 m. augs gyventojų perkamoji galia, kadangi atlyginimai auga sparčiau nei kainos. Visgi, jo teigimu, traukiantis rinkai ir mažėjant paklausai gali išaugti ir nedarbo lygis.
„Vienintelis teigiamas pokytis, kurį matome dabar, yra tai, kad atlyginimai auga sparčiau nei auga kainos, tai didina gyventojų perkamąją galią. Tuo pačiu metu jau metų pradžioje matėme padidėjusį nedarbo lygį.
Jeigu pramonės problemos tęsis toliau ir daugiau įmonių matys mažėjančią paklausą, labai gali būti, kad ir darbuotojų skaičius daugelyje sektorių sumažės. Tai labai paveiks gyventojų norą vartoti ir ypač ne pirmojo būtinumo prekes“, – aiškino jis.
V. Janulevičius: recesija kilusi dėl ekonomikos augimą pasivejančių praėjusių metų veiksnių
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius tvirtina, kad šios recesijos priežastys yra ne vien tik smarkus apdirbamosios pramonės gamybos apimčių kritimas, bet ir išaugęs atsargumas, sumažėjęs vartojimas mažmeninėje prekyboje.
„Lyginant su tuo, kad prieš tai pramonė labai stipriai augo, praėjusių metų pirmųjų ketvirčių metu tempė visą ekonomiką, kritimas yra nemenkas. Lietuviškos produkcijos eksporte buvo 35 proc. augimas, lyginant su 2021 metais. Nuo tokių aukštumų yra lengva kristi.
Bet noriu pasakyti, kad tai ne vien tik apdirbamoji pramonė, kuri sudarė ženklią dalį nuo BVP kritimo. Tai, be abejo, palietė ir mažmeninę prekybą, kuri susijusi su žmonių atsargiu vartojimu“, – Eltai komentavo V. Janulevičius.
Taip pat, pasak jo, tokį ekonomikos smukimą paskatino ir praėjusiais metais pradėta Rusijos invazija į Ukrainą ir iš to kilusios energetikos sektoriaus problemos. V. Janulevičius tvirtina, kad tokiu faktorių poveikis ekonomikai yra pavėluotas.
„Dėl geopolitikos ir nekilnojamojo turto kainos, pardavimai pradėjo mažėti. Mes matome, kad tai irgi atsiliepia vidaus produkto kritimui“, – teigė jis.
„Viskas, kas iššaukta dabar, yra energetikos kaštų augimo praeitais metais pasekmė. Turime suprasti, viskas vėluoja“, – tikino jis.
Galų gale LPK prezidentas paminėjo, kad Lietuva šiuo metu yra praradusi daug konkurencingumo tarptautinėse rinkose, nuo kurių priklauso didžioji dalis šalies pajamų. Tad, anot jo, tokioje situacijoje keliant minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) bendra ekonominė situacija pablogėtų.
„Visi šie kėlimai bei infliacija sudavė žmonėms ir pramonei smūgį, atvedė prie to, kad kažkuriuo atveju galime būti nelabai konkurencingi. O Lietuva gyvena iš eksporto, iš to, kad mūsų prekės yra paklausios. Tai reikėtų subalansuoto požiūrio, ypač dabar. Kalbu ir apie MMA kėlimą apie 8 proc., bet ne daugiau. Jeigu mes jau kalbame apie 15 proc., ką siūlo profsąjungos arba Vyriausybė, manau, padarytume meškos paslaugą ir pagilintume visus dalykus“, – kalbėjo jis.
„Aišku, turime suvokti, kad mes 12 metų greičiausiai ES keliame atlyginimus ir konkurencingumas nėra burbulas, kurį galima pūsti, kiek tik nori, yra tam tikrų ribų“, – pridūrė jis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį 2023 metų ketvirtį, lyginant su paskutiniuoju 2022 metų ketvirčiu, Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 3 proc. ir buvo 3,6 proc. mažesnis nei 2022 metų pirmojo ketvirčio. BVP nuosmukis įvyko ir 2022 metų pabaigoje, kai ketvirtojo ketvirčio metu fiksuotas 0,5 proc. realiojo BVP smukimas lyginant su trečiuoju tų metų ketvirčių.
Kadangi BVP smunka du ketvirčius iš eilės, šiuo metu Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.
