„Lietuvos finansinė pagalba klimato kaitai švelninti besivystančiose šalyse labai svarbi ne tik aplinkosaugos požiūriu, bet ir perduodant Lietuvos patirtį kelyje energetinės nepriklausomybės nuo importuojamų energijos išteklių link“, – sakė Aplinkos projektų valdymo agentūros Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.
Kaip nurodoma agentūros pranešime žiniasklaidai, Moldovoje kitų šalių gaminama elektros energija, kiti importuojami resursai vis dar sudaro labai didelę dalį. Tai lemia ne tik didelę taršą, bet ir energetinę priklausomybę bei dėl to kylančias rizikas. Įrengtos saulės elektrinės per metus pagamins apie 1,2 mln. kWh. Tai leis įstaigoms pasigaminti apie pusę joms reikalingos elektros energijos ir sutaupys apie tūkstantį tonų CO2.
„Bendradarbiaudami ir dirbdami kartu galime pasiekti reikšmingų rezultatų klimato kaitos ir atsinaujinančios energetikos srityse. Šios investicijos prisidės prie Moldovos energetinės nepriklausomybės ir padės mažinti iškastinio kuro naudojimą. Tikimės, kad šis bendradarbiavimas tęsis ir ateityje,“ – sakė Gagaūzijos administracijos vadovė Irina Vlah.
Paramą besivystančioms šalims klimato kaitai švelninti Lietuva teikia vykdydama Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įsipareigojimus, skelbiama pranešime.
Kaip primena agentūra, nuo 2014 m. Lietuva priėmė sprendimą neįmokėti lėšas į tarptautinius fondus, o įgyvendinti dvišalius vystomojo bendradarbiavimo projektus.
Per šį laikotarpį jau įgyvendinti arba baigiami įgyvendinta apie tris dešimtis saulės elektrinių projektų, kurių bendra galia siekia beveik apie 6 MW. Jiems skirta Lietuvos parama sudaro apie 8 mln. eurų, iš jų apie 6 mln. eurų – Klimato kaitos programos lėšos, likusios – Lietuvos įmonių lėšos, teigiama pranešime.
