Pastarosiomis dienomis šalies degalinėse litras dyzelino kainavo apie 1,30–1,40 euro, benzinas – 1,40–1,50 euro.
Degalai gali pigti
Finansų analitikas Marius Dubnikovas pastebi, kad naftos kainos pastaruoju metu stipriai mažėja. Dar prieš mėnesį „Brent“ rūšies naftos kaina siekė 80 dolerių už barelį ar daugiau, o šį trečiadienį ji jau buvo mažesnė nei 72 doleriai. Naftos kaina sudaro trečdalį degalų kainos, tad, kaip paskaičiavo M.Dubnikovas, degalai turėtų atpigti apie 6 centais.
„Nafta pinga ekonomikai ir transporto sektoriui lėtėjant. Tik nereikia tikėtis, kad pasikeitus naftos kainai biržoje jau kitą dieną keisis kainos degalinėse. Kainų kritimo degalinėse galime tikėtis artimiausią mėnesį, jei naftos kaina biržoje išliks tokia pati“, – portalui lrytas.lt komentavo ekspertas, paminėdamas, kad šiemet degalų kainos gali svyruoti 10 centų į viršų ar žemyn, jei pasaulio neištiks kokie nors nenumatyti rimti kataklizmai.
Tuo metu „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas teigė jau dabar pastebintis, kad keletas mažesnių degalinių tinklų kainas po truputį mažina. Jo manymu, taip elgiamasi, nes ir gyventojai ėmė kiek riboti savo keliones.
„Galbūt viskam išbrangus ir prasidėjus kalboms apie recesiją gyventojai ėmė mažinti vartojimą, todėl bandoma žemesnėmis kainomis juos susigrąžinti. Matau, kad ne tik „Jozitos“, bet ir kai kuriose „Skulo“, „Emsi“, „Alaušos“ degalinėse atsiranda gerų, pigesnių pasiūlymų“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Vizickas.
Mažesnę paklausą patvirtina ir Valstybės duomenų agentūros duomenys: pirmąjį šių metų ketvirtį mažėjo visų didžiausių prekių grupių, o vieni iš labiausiai – degalų, pardavimai.
„Apskritai, recesija turėtų paveikti ir pačias naftos kainas, nes naftos poreikis mažėja, o jei jos bus prigaminama tiek pat, kažkur ją teks padėti ir ji turės pigti. Bet OPEC+ narės jau mąsto mažinti gavybą, kad taip nenutiktų, kad kainos nekristų“, – teigė A.Vizickas.
M.Dubnikovas taip pat akcentuoja, jog OPEC+ šalių sprendimai yra itin svarbūs. Jie daug stipriau koreguoja degalų kainas nei kintantis vartojimas. Visgi pašnekovas pabrėžė, kad OPEC+ šalys su gavybos mažinimu persistengti negali, mat kainoms augant gyventojai gali imti aktyviau rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, elektromobilius, ir daugiau niekada nebesėsti į automobilį su vidaus degimo varikliu. Tokie pokyčiai OPEC+ šalims nebūtų naudingi.
Taigi, A.Vizicko manymu, tikėtina, kad ir mažieji degalinių tinklai, bandydami pritraukti klientus, toliau reguliuos savo antkainius į mažesnę pusę, galbūt į šią situaciją atsilieps ir didieji tinklai.
„Degalų pardavėjai veikia laisvoje rinkoje, jie vis tiek kažkaip turi reaguoti į pasiūlą ir paklausą, tad tikėtina, jog sumažėjus poreikiui tiek tarp gyventojų, tiek verslo segmente, kainos degalinėse kiek sumažės. Vietos verslininkai turėtų atsižvelgti į krašto nuotaikas ir paklausą“, – portalui lrytas.lt komentavo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tačiau, anot A.Vizicko, taip gali pasielgti ne visi degalinių tinklai ir tai jis sprendžia iš kainų skirtumų miestuose. Pavyzdžiui, Kaune jos kiek mažesnės nei Vilniuje. Kaip jis aiškino, tokia situacija jau ilgą laiką matoma dėl patraukliose vietose įsikūrusių „Jozitos“ degalinių, siūlančių žemesnes kainas, tada aplink esančios degalinės yra priverstos konkuruoti ir kainų stipriai nekelti.
Tuo metu aktyviausiose Vilniaus vietose įsikūrę brangesni degalinių tinklai, diktuojantys aukštesnes kainas. Iki pigesnių mažesnių degalinių važiuoti vairuotojams nėra taip patogu, taigi jie dėl patogumo moka brangiau.
„Prie didelių ir brangesnių žaidėjų priskirčiau „Circle K“, „Viadą“, „Neste“. Jie laikosi savo užsibrėžtos kainodaros ir jos stipriai nekeičia. Kiek stebiu šią rinką, atrodo, šie degalinių tinklai elgiasi kaip brangių prekės ženklų drabužių parduotuvės. Jiems nesvarbu, kokios kainos yra kitur, nustatau tokią, kokią noriu. Norite – pilatės, nenorite – nesipilate“, – kalbėjo A.Vizickas.
Vasarą gyventojai nelinkę taupyti
Visgi A.Vizickas mano, kad net jei dabar paklausa kiek mažėja, tai neturėtų trukti ilgai, mat artėja vasaros sezonas, kada gyventojai automobiliais keliauja daugiau, o planai ir įpročiai nėra taip greitai pakeičiami.
„Žmonės yra įpratę važinėtis automobiliais, leisti laiką kur nors ne namuose, skaniai valgyti. Brangsta viskas ir tai skausminga, bet iš pradžių niekas nenori ko nors keisti, tik po didesnių sukrėtimų pradedama peržiūrėti įpročius. Šis procesas lėtas.
Taip bus ir su degalų poreikiu. Galbūt kai kurie nuspręs, kad reikia kooperuotis ir važiuoti kartu ar apskritai atsisakyti kur nors važiuoti, bet tai nebus visuotinis elgesys“, – kalbėjo pašnekovas.
J.Cvilikienė taip pat nemano, kad vasarą gyventojai jau bus linkę taupyti: „Kelionės brango, bet daugelis vasaros sezonui jau išparduotos. Žmonės dar netaupys, bet rudenį ir žiemą jau susiims, nes tada bus sudėtinga. Imsime justi recesijos signalus, vėl teks mokėti šildymo sąskaitas, tada kelionės automobiliais, manau, sumažės.“
M.Dubnikovas turi kategoriškesnę nuomonę. Kaip jis teigė, 2012 m. litras benzino kainavo daugiau nei 5 litus, taigi – apie 1,7 euro. Šiuo metu benzino kaina net mažesnė nei prieš 11 metų, o per tą laiką atlyginimai spėjo pakilti, minimali mėnesio alga (MMA) išaugo net triskart, tad degalų įperkamumas yra didesnis nei anksčiau.
„Taigi nemanau, kad žmonės ims masiškai taupyti ir ypač artėjant vasarai, kai visi ima keliauti ne tik darbo, bet ir laisvalaikio reikalais“, – teigė finansų analitikas.
Viskas gali keistis kitąmet
Ryškesnius pokyčius, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovo Emilio Cicėno manymu, išvysime kitų metų pradžioje, jei įsigalios akcizų įstatymo pakeitimai ir dyzelinas brangs, be to, nuo 2025 m. gali atsirasti ir CO2 mokestis, o tai irgi didintų degalų kainas.
„Gali būti, kad tada tikrai paklausa sumažės. Viena yra gyventojai, naudojantys degalus asmeninėms kelionėms, o kita – verslo segmentas, tolimųjų reisų vairuotojai, vežantys prekes. Jie gali ieškoti pigesnių degalų ir piltis juos Lenkijoje ar Latvijoje.
Tada degalų paklausa Lietuvoje visapusiškai sumažėtų“, – portalui lrytas.lt komentavo E.Cicėnas.
