„Reglamentas numato galimybę valstybei narei, esant tam tikriems pagrindams, nustatyti sąrašą prekių, kurių eksportą gali riboti. Apie tai valstybė narė turi informuoti visas kitas valstybes nares.
Dabar su tuo dirbama. Tai prekės, kurios galbūt ne visada sankcionuojamos, turinčios dvigubą paskirtį, galinčios turėti civilinę paskirtį, bet taip pat galinčios turėti pritaikymą ir karo pramonėje“, – antradienį žurnalistams aiškino I. Šimonytė.
Premjerė paminėjo, kad sudarinėjant šį sąrašą bus reikalinga atlikti detalią analizę, kaip vykdomas eksportas į trečiąsias šalis, kad nebūtų visos trečiosios šalys apkaltintos teikiama pagalba Rusijai apeinant sankcijas.
„Reikia labai gerai palyginti skaičius, pasižiūrėti, ar eksportas išties auga į tas šalis, į kurias nebuvo įprastai gabenama. Tada iš to galima daryti tam tikras išvadas, nes nesinori a priori kaltinti visų trečiųjų šalių kažkur dalyvaujant, reikia atlikti labai detalią statistinių duomenų analizę“, – tikino ji.
„Iš to eksporto augimo, kurį matome, į kai kurias Vidurio Azijos šalis, lietuviškų prekių ten yra mažai. Galima daryti išvadą, kad galbūt kažkas šias šalis naudoja sankcijų apėjimui“, – pridūrė ji.
ES ruošiamas 11-asis sankcijų paketas sieks sumažinti sankcijų apėjimą, apribojant su Rusija tiesiogiai nesusijusias, tačiau galinčias vežti draudžiamas prekes, bendroves.
