Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė: gyventojai jau priversti keisti savo elgseną

2023 m. gegužės 11 d. 16:06
Domantė Slavinskaitė, Audrius Andrijauskas
Ekonomistų įžvalgomis, Lietuvoje du ketvirčius iš eilės mažėja ekonomikos aktyvumas. Kai kurie ekonomistai sako, kad bendrasis vidaus produktas šiemet bus mažesnis. Prastėjant ekonominiams rodikliams, didėja nedarbo rizika.
Daugiau nuotraukų (3)
Eurostato tyrimo duomenimis, nedarbas Lietuvoje kovą viršijo Europos Sąjungos vidurkį.
Naujausiais užimtumo tarnybos duomenimis, šalyje šiuo metu registruota per pusantro šimto tūkstančių bedarbių.
„Balandžio mėnesį lyginti su kovu, registruotų asmenų skaičius išlieka stabilus, 9 proc., tai kažkokių tai tendencijų, darbo rinkos lėtėjimo, augimo mes tikrai nematome“, – duomenimis dalijosi Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Per metus nedarbas Lietuvoje šoktelėjo tik septyniomis dešimtosiomis procentinio punkto. Anot ekonomisto Mariaus Dubnikovo, dabartinis nedarbo lygis yra vienas geriausių Lietuvos ekonomikos istorijoje, bet ekonomistas pabrėžia greitu metu, nedarbas gali didėti.
„Ypatingai atsižvelgiant, kad statybų sektorius pristojęs yra ir ten, ir ten tų darbo rankų laikinai reikia mažiau, bet Lietuvoje kažkokios tragedijos nėra, nes lygiagrečiai dėl visų ekonominių sustojimų atlyginimai auga ir žmonių gebėjimas įpirkti prekes gerėja, palyginti su praėjusiais metais“, – komentavo jis.
Nedarbo lygis šiemet priklauso nuo lietuviškų produktų paklausos užsienio rinkose ir centrinio banko sprendimų, aiškino ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė.
„Matyt, vis daugiau ir daugiau įmonių susidurs su rimtais sunkumais, dabar kol kas tik pavienės įmonės skelbia bankrotus, stabdo veiklą, atleidžia darbuotojus. Šita tendencija gali būti vis ryškesnė metams įsibėgėjus, bet tai būtų kritiniai atvejai. Dauguma įmonių turi solidžias finansines atsargas“, – sakė ekonomistė.
Kol kas Lietuvoje patvirtinta techninė recesija, reiškianti du ketvirčius trunkantį ekonomikos aktyvumo mažėjimą. Dėl to tikėtinas ir bendrojo vidaus produkto mažėjimas.
„Nenuostabu, kad po tokios infliacijos poveikio, po neapibrėžtumo padidėjimo ir kitų išbandymų gyventojai yra priversti keisti savo elgseną, yra priversti atsargiau priimti sprendimus ir tam tikrų ne pirmo būtinumo prekių ar paslaugų atsisakyti. Visa tai akumuliuojasi į bendrus rodiklius, o tai paveikia ir bendrojo vidaus produkto rezultatą, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Nedžiuginantys praėjusių metų ekonominiai rodikliai dar išlikę, nors ekonominė situacija gerokai pagerėjo, sako M.Dubnikovas.
„Tai, ką mes matome su nedarbo skaičiais, su BVP mažėjimu, tai yra nuotrupos už praeitį, tai jau įvykę dalykai, o žiūrint į ateitį, galime matyti, kad yra tam tikrų pragiedrulių, kuriems išsipildžius, galėtume pradėti lipti iš tos vadinamos krizės“, – aiškino jis.
Mažiausias nedarbas, anot Užimtumo tarnybos yra Neringos, Klaipėdos ir Kretingos savivaldybėse. O Didžiausias Ignalinos, Kalvarijos, Jonavos, Vilkaviškio savivaldybėse.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.