Pasirinktas destruktyvus kelias
Pastaruoju metu centriniai bankai sulaukia itin daug kritikos, tačiau, anot N.Mačiulio, tai yra pelnyti žodžiai: „Jei pažvelgtume į praeitį, pamatytume, kad yra nuolat lipama ant to paties grėblio.
Žvelgiant į praeitį – centriniai bankai visada persistengia į vieną ar kitą pusę. Jie persistengė, per pandemiją mažindami palūkanas ir dalydami pinigus, tai prisidėjo prie infliacijos. Dabar jie persistengia taisydami savo klaidas ir sukeldami recesiją, o kitais metais jie vėl taisys savo klaidas mažindami palūkanų normas.“
Kaip jis aiškino, centrinių bankų palūkanų didinimas, pinigų pasiūlos reguliavimas ekonomiką veikia, tačiau gyventojų norai ir veiksmai, pavyzdžiui, pirkti ar nepirkti būsto, investuoti, taupyti ar netaupyti, keičiasi vėluodami – tik po metų ar pusantrų. To greitai pakeisti neįmanoma, nors bankai ir nori tai padaryti.
„Bet dabar daugelis ekonomistų pasakytų, kad centriniai bankai daro nesąmonę – kovoja su tuo, ko negali paveikti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“ pareiškė N.Mačiulis.
Esama infliacija yra susijusi su pernai pabrangusiais energetikos ištekliais, išaugusiomis žaliavų kainomis, sutrikusiu prekių tiekimu iš Ukrainos, Rusijos, persiskirstančiomis tiekimo grandinėmis, Kinijos koronaviruso valdymo politika. Bankai nė vienos iš išvardytų problemų išspręsti negali, tad, kaip teigė ekonomistas, nusprendė infliaciją paveikti sukeldami recesiją.
„Užlaužė pinigų kainą tiek, kad kažkur matysime nemokumo atvejus, bankrotus, nedarbo lygis didės, prastės gyventojų lūkesčiai, darbuotojai nebereikalaus kelti atlyginimų, o tada nebebus ir infliacijos.
Bet kas tai? Tai infliacijos mažinimas paklausą sutrypiant visapusiai. Toks kelias mažesnės infliacijos link yra destruktyvus, jis naikins darbo vietas“, – aiškino N.Mačiulis.
„Recesija nėra krizė“
Ekonomistas kartu ir ramina – ne visi gyventojai dabar jaučia ir ne visi vėliau pajus lėtėjančią ekonomiką, mažėjantį Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP).
„Recesija nėra krizė. Recesija gali būti lokalizuota, kaip dabar ir yra.
Dalies pramonės, naftos perdirbimo, trąšos gamybos ar kitų su energetikos išteklių kainomis susijusių įmonių pridėtinė vertė sumažėjo. Dabar šiek tiek mažiau gaminama medienos, baldų, metalų.
Bet tai – lokalizuotos problemos. Pavyzdžiui, kelionių organizatoriai per dieną į Turkiją išleidžia 6 pilnus lėktuvus keliautojų, o kiek dar į Egiptą skrendama. Kelionių organizatoriai jokios krizės nemato“, – kalbėjo ekspertas.
Tačiau jis pripažino, kad daliai gyventojų šis laikotarpis gali būti kiek sudėtingesnis, kai kurie galbūt ir praras darbus, nors neturėtų užtrukti susirasti naują, mat iki pat šiol yra įmonių, nuolat susiduriančių su darbuotojų trūkumu.
Skirtingas gyventojų situacijas rodo ir kiti rodikliai. Štai mažmeninė prekyba maisto produktais pirmaisiais šių metų mėnesiais yra 7,5 proc. mažesnė nei pernai tuo pačiu metu, o gyventojų dabar turime apie 50 tūkst. daugiau. Vadinasi, kaip sakė N.Mačiulis, dalis tikrai ieško būdų, kaip sumažinti vartojimą, valgo mažiau, perka pigesnius ar su akcija produktus, apsiperka kaimyninėse šalyse.
Tačiau per tą patį laikotarpį restoranų ir barų pardavimai išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Vadinasi, kol vieni taupo ir veržiasi diržus, kiti pramogauja, mėgaujasi gyvenimu ir leidžia pinigus ne pirmojo būtinumo prekėms bei paslaugoms.
Būstas užsienyje
Kai kurie net perka NT užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Turkijoje.
„Aš pats neturiu buto Turkijoje ir niekada neturėjau minties apie tai. Esu dukart buvęs atostogų Turkijoje, Antalijos pakrantėje, tai yra populiaru, lietuviai perka NT užsienyje, bet aš niekada ten nepirkčiau buto.
Būdamas Antalijoje jaučiausi lyg Rusijoje, nors niekada joje nesu buvęs ir neplanuoju važiuoti. Bet ten viskas rašomas rusiškai, ženklai rusiški, parduotuvėse ir viešbučiuose personalas kalba tik rusiškai.
Nenoriu absoliutinti, bet pripažinkime – pietinėje Rusijoje yra daug rusų, turinčių apribotas galimybes patekti į Europos Sąjungą (ES), todėl jie atostogauja Turkijoje“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Tačiau jis ne tik niekada nesvarstė apie būstą užsienyje, bet ir apskritai apie antrą būstą net Lietuvos pajūryje ar prie ežero. Apskritai, jo nuomone, Lietuvos pajūryje būstas yra pervertintas, mat šiuo metu jo kainos panašios į NT Kosta Bravoje ar Tenerifėje (Ispanija).
N.Mačiulio įžvalgomis, egzistuoja keli būsto pirkėjų tipai. Vieni iš jų – pinigų neskaičiuojantys ir perkantys antrą būstą Lietuvos pajūryje arba išvis net ne mūsų šalyje.
„Jie gali sau leisti atostogauti du tris mėnesius per metus ir gyventi tą laiką ne Vilniuje ir ne Kaune, galbūt praleisti žiemą Tenerifėje. Tokie investuototojai investicinės grąžos net neskaičiuoja, jie nori turėti nuosavą būstą ir praleisti laiką šiltesniame krašte“, – kalbėjo ekonomistas.
Antra grupė žmonių – perkantys būstą su mintimi, kad jame praleis dvi tris savaites per metus, o likusį laiką nuomos. Galbūt pavyktų net gauti 7–8 proc. grąžos per metus, tai – jau padori suma.
Yra ir tokie, kurie nusiperka būstą, jame paatostogauja kelias savaites, o likusį laiką šis stovi tuščias ir nenaudojamas. Tokia investicija pinigų neverta, pigiau būstą atostogoms tiesiog išsinuomoti.
„Būtent todėl atostogoms būstą visada nuomojuosi. Nėra taip, kad neperku dar vieno NT dėl to, kad neišspausčiau, gal ir sugebėčiau perdėlioti savo pinigų srautus, investicijas ir nusipirkti tą būstą, bet piežastys kelios – atostogaudamas noriu pamatyti skirtingas pasaulio vietas ir nuomotis man išeina daug pigiau negu įsigyti būstą, nuomos grąža nepakankama ir manęs nepadarytu laimingesniu NT turėjimas vienoje ar kitoje jūros pakrantėje“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Be to, anot jo, yra ir lengvesnių būdų gauti 7–8 proc. grąžą.
„Pavyzdžiui, yra sutelktinio finansavimo platformos, galima nusipirkti ir patikimų įmonių obligacijų, tada nereikės ir nuoma rūpintis, ir tapetų perklijuoti, ir sulaužytais baldais rūpintis. Mano manymu, nuomoti būstą yra didžiulis darbas“, – kalbėjo ekonomistas.
