Sodininkai jau skaičiuoja nuostolius: keli ženklai išduoda, kad ir jūsų medžiai nukentėjo nuo šalnos

2023 m. gegužės 14 d. 09:41
Zina Paškevičienė, Klaudija Gudaitytė
Pavasarį Lietuvos sodai nukentėjo nuo šalnų. Plika akimi matosi parudavę kriaušių ir vyšnių žiedai, o dar nepražydėjusių obelų žiedai pažeisti iš vidaus. Meteorologai sako, kad pavasarinės šalnos visuomet užklumpa tuo pačiu metu, tik augalai dėl klimato kaitos per anksti subręsta.
Daugiau nuotraukų (5)
Prieš dešimt metų Virginijus Vengris protėvių sodyboje Gulbinų kaime įveisė sodą. Pustrečio hektaro plote daugiausia pasodinta kriaušaičių, dar šiek tiek obelų.
Didžiausias augalų siaubas – šalnos – neduoda naktimis ramiai miegoti ir Virginijui. Sode keletą naktų iš eilės jis kūrena laužus.
„Dūmijame, kad nors kiek maišytųsi oras, susidarytų srautai ir tada mažiau tikimybės atsirasti šalnai, nes šalna paprastai būna, kai ramus oras. Jeigu būna koks nors vėjelis, šalna nesusidaro“, – „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino V.Vengris.
Tačiau šalna vis tiek nepasigailėjo apie 30 proc. kriaušių žiedų.
„Ne vien išoriniai žiedlapiai tą rodo. Viduje, žiūrint į piesteles, giliau žiedo yra juoda. Kai dar labiau įšyla, tą parodo ir bitutės – jos tik atsitupia ant tokio žiedo ir greit nuskrenda, nes ten nieko nėra“, – komentavo sodininkas.
Jis sako, kad vaismedžiai daugiausia nušalo pietų pusėje, esą gal daugiau vėjo gavo. Virginijus tikina, kad šalnos labiau griebia vaismedžius, augančius smėlingoje žemėje.
„Kaimyno medžiai ant gryno, sunkaus molio. Pas juos būna mažesnės šalnos negu pas mane“, – tikino V.Vengris.
Tačiau Naradavos sodų vadovas Saulius Palijanskas taip pat nesidžiaugia pavasario siurprizais. Obelų žiedai dar tik skleidžiasi, o vadovo mintyse jau nuostoliai. S.Palijanskas sako, kad vargu ar žiedai užaugins sveikus vaisius. Tuo labiau kad sodams apsipylus žiedais vėl sugrįžta šalnos.
„Vaisių įmonėje bus mažiau arba prastesnės kokybės. Jie gali būti susitraukę ar pakenkti tų pačių šalnų. Vaisiai gali būti ir deformuoti“, – įsitikinęs jis.
S.Palijanskas sako, kad sodą galima apsaugoti nuo šalnų, įrengus liejimo sistemą, pradėjus laistyti vaismedžius iš viršaus arba prieš šalnas purkšti žiedus. Esą taip daro lenkų sodininkai. Tačiau per brangu taip apsaugoti 300 hektarų sodo.
Pagal Biržų meteorologinės stoties stebėjimo duomenis, gegužės pradžioje visuomet būna šalnos ir dažnai stiprokos.
„Yra kita bėda. Dabar žiemos labai švelnios, pavasariai ankstyvi, ir tos augalų fazės dažnai užskuba, truputį anksčiau pradeda viskas vystytis – medžiai pradeda ir anksčiau žydėti, ir sprogti. Tada pasidaro, kad tie augaliukai gan prakutę ir šitos šalnos tampa vėlyvomis“, – kalbėjo Biržų meteorologinės stoties vyriausiasis stebėtojas Bronius Medinis.
Pasak sodininkų, sodybose augantys vaismedžiai nenušalo, tačiau kai kur nušalo ūkininkų auginamos braškės ir avietės. Sinoptikai žada šiltesnes dienas, tačiau naktimis vis tiek sulauksime minusinės temperatūros.
šalnosmedžiaiSodas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.