Ukrainietiški grūdai skaldo ES valstybes, bet Lietuva – rami: priminė Vengrijos atvejį

2023 m. gegužės 14 d. 16:10
Ukrainietiški grūdai skaldo Europos Sąjungos valstybes. Pirmoji Lenkija uždraudė jų importą į savo šalį, vėliau sekė Vengrija, Slovakija, Bulgarija. Už tai sulaukė Europos Komisijos kritikos. Kokia Lietuvos pozicija, kodėl susiklostė tokia situacija ir kokios galimos išeitys? Tuo domėjosi Žinių radijas laidoje „Gyvenu Europoje“.
Daugiau nuotraukų (1)
Problemas ukrainietiški grūdai kelia šalyse, kurios ribojasi su šia karo draskoma valstybe. Tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos yra susitarimas dėl vadinamųjų žaliųjų koridorių – kad Kyjivas galėtų savo grūdus išvežti iš savo šalies ir pasiekti valstybes, į kurias jie turi būti eksportuojami – pvz., Šiaurės Afrikoje. Tačiau dalis tranzitui skirtų grūdų vis tik nusėda ES.
Lenkijos ūkininkai ėmė skųstis dėl iškraipytos rinkos – pigiems ukrainietiškiems grūdams užplūdus šią šalį, susidarė grūdų perteklius ir smuko vietinių grūdų kainos. Ūkininkai šioje šalyje itin įtakingi, todėl valdžia Varšuvoje liko pastatyta į nepatogią padėtį: teko rinktis, kuo vadovautis – vietos ūkininkų interesais ar Europos Sąjungos teise. Ne pirmą kartą valdantieji pasirinko vietinius interesus.
Bulgarija nuo pirmadienio iki birželio galo taip pat neleidžia importuoti maisto produktų iš Ukrainos į Bulgariją, paskelbė laikinasis žemės ūkio ministras Yavoras Gechevas, kuris Bulgarijos nacionaliniam radijui sakė nemanantis, kad Europos Sąjunga už tai ims bausti.
„Ne, mes nesitikime sankcijų. Reakcija, žinoma, buvo iš Europos Komisijos, bet jei sekate įvykius, tai ES yra labai komunikabili ir suprantanti Rytų šalių problemas, kurios gauna mažiau subsidijų nei Vakarų šalys, todėl spaudimas jai dvigubėja“, – kalbėjo politikas.
Europos Komisijos atstovas prekybos ir žemės ūkio klausimais reaguodamas į susidariusią situaciją teigė, kad prekybos politika yra išskirtinė ES kompetencija ir vienašališki veiksmai yra „nepriimtini. Tokiais sudėtingais laikais labai svarbu koordinuoti ir suderinti visus ES sprendimus“. Tačiau aistroms nuraminti EK pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie papildomą 100 milijonų eurų paramą dėl situacijos nukentėjusiems ūkininkams. Tačiau ūkininkai laukia ilgalaikių sprendimų.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko teigimu, panaši situacija jau buvo susiklosčiusi ES, kai į ją įstojo Vengrija.
„Vienas iš paprasčiausių sprendimų tai būtų mokėti subsidiją grūdam, kurie yra pakrauti į laivą. Pavyzdžiui, jeigu grūdai nuvažiuoja iki Gdansko uosto arba iki Klaipėdos, ir jeigu yra pakraunami į laivą – tiesiog išmokama subsidija. Tai toks elementarus dalykas paskatintų tuos grūdus sukrauti į laivus ir jie išplauktų, ir nebūtų tos problemos. Panaši situacija būdavo, kiek atsimenu, Vengrijai įstojus į Europos Sąjungą – irgi pasienio valstybės su Vengrijai labai skundėsi, kad nukrito kukurūzų kainos, nes vengrai dabar veža laisvai. Tai tada buvo išmokėtos subsidijos, kad kukurūzai būtų išvežti iš Europos Sąjungos teritorijos. Ir problema išsisprendė tuo momentu, o ilgainiui jinai išsisprendė savaime“, – Žinių radijui sakė A. Macijauskas.
Tuo metu Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus ramina, kad Lietuvai siekiant tapti tranzito šalimi ukrainietiškiems grūdams, tokia situacija, kaip yra Lenkijoje ar kt. pasipiktinusiose valstybėse, čia nesusidarytų – nes grūdai, kurie yra skirti tranzitui teisiškai negali patekti į Lietuvos rinką.
„Mums tikrai labai rūpi Ukraina. Mūsų siekis yra, kad Ukraina gautų prieigą prie pasaulinių grūdų rinkų ir tam yra skatinama Europos Sąjungos tranzitinė sistema – solidarumo koridorius. Ir mes ką siūlome – būtent, kad maksimaliai išnaudoti Lietuvos turimą Klaipėdos jūrų uostą su turimais geležinkelio pervežimais, kad kiek galima, kiek įmanoma, kuo daugiau grūdų būtų pervežama iš Ukrainos per Lietuvos teritoriją. Kad tai įgyvendinti, mes parengėme pasiūlymą kartu su kitomis Lietuvos institucijomis, kad patikra, kuri buvo vykdoma – sanitarinė, fitosanitarinė, ar ne – ant Ukrainos ir Lenkijos pasienio, būtų perkelta į Klaipėdos uostą, taip sumažinant administracinę naštą Lenkijos pareigūnams“, – teigia A. Venckus.
Europos Sąjunga (ES)LenkijaUkraina
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.