„Bet pagrindinis klausimas labai paprastas – ar Vyriausybės mokesčių reforma gali būti tokia, kuri mažina biudžeto pajamas? Prisimenant, kad Vyriausybė ir valstybės institucijos atsakingos už tai, kad būtų finansuojamos ir viešosios paslaugos, natūralu, kad ne“, – LRT radijui sakė I.Šimonytė.
„Nesinorėtų, kad mokesčių reforma nukeliautų į Seimą kaip paketas, ten išdrikstų į atskirus gabalus, ir tai, kas paranku, bet mažina valstybės galimybes finansuoti įvairius įsipareigojimus, būtų priimta, o visa kita paspirta po stalu“, – paminėjo ji.
Premjerės manymu, per diskusijas apie mokesčių reformos paketą per daug susitelkiama į šį suvienodinimą. Pasak jos, tai sukuria neteisingą mokesčių reformos, kaip sutelktos vien tik į apmokestinimą, įvaizdį, nors paketas subalansuotas – jame siūlomos ir svarbios lengvatos.
„Mokesčių reformos diskusija viešumoje daugiausiai vyksta apie tai, kad yra mažinamos tam tikros lengvatos ar skirtumai tarp individualios veiklos apmokestinimo ir darbo užmokesčio. Dėl tų nuostatų, kurios yra susijusios su lengvatomis investicijoms, su parama investicijoms į žaliąją transformaciją, gerai apmokamų darbo vietų kūrimu, diskusijų yra labai mažai. Atrodo, kad paketas yra tik apie tai, kad keičiasi apmokestinimo tvarka žmonėms vykdantiems individualią veiklą“, – teigė ji.
„Nors Vyriausybė tą paketą mato kaip subalansuotą paketą, kuris tiek ir pratęsia ar numato lengvatas, kurios yra produktyvios, tiek ir mažina skirtumus, kurie mokesčių sistemoje egzistuoja ne iki galo pagrįstai arba visai nepagrįstai“, – pridūrė ji.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį. Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų NTM 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
