Tikina, kad krizė – jau Lietuvoje: „Situacija tik blogės“ Patarė, kaip elgtis gyventojams

Tai, kas vyksta Lietuvos ekonomikoje, iki galo aišku ne visiems. Ar techninė recesija tėra gudriai pavadinta krizė? Ekonomistai aiškina, kad viskas nėra taip paprasta, visgi netrukus ekonominio sunkmečio pasekmes ims jausti ir gyventojai.

Ekonomistas prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje pradės didėti jau vasarą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistas prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje pradės didėti jau vasarą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistas prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje pradės didėti jau vasarą.<br> M.Patašiaus nuotr.
Ekonomistas prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje pradės didėti jau vasarą.<br> M.Patašiaus nuotr.
Ekonomistas prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje pradės didėti jau vasarą.<br>V.Kapočiaus nuotr.
Ekonomistas prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje pradės didėti jau vasarą.<br>V.Kapočiaus nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
N.Mačiulis.<br>„Swedbank“ nuotr.
N.Mačiulis.<br>„Swedbank“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 17, 2023, 10:23 AM, atnaujinta May 17, 2023, 5:00 PM

2023 m. pirmąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 15,8 mlrd. eurų. Palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -3 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.

Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kai Lietuvoje fiksuojamas neigiamas BVP pokytis. Tai reiškia, kad Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.

Kas yra techninė recesija?

„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė portalui lrytas.lt aiškino, kad kol kas techninės recesijos sąvoka įdomiausia tik patiems ekonomistams.

„Techninė recesija yra sąvoka, kuri įvardina dviejų iš eilės ketvirčių BVP smuktelėjimą. Lietuva jau dabar yra techninėje recesijoje, bet pokyčių daugelis gyventojų nepajuto, situacija pasikeitė tik kai kuriose veiklose – pagaminama mažiau produkcijos, suvartojama šiek tiek mažiau, ir tai atsispindi ekonominiuose rodikliuose, bet kasdienio gyvenimo tai kol kas tiesiogiai neveikia“, – kalbėdama su lrytas.lt pabrėžė I.Genytė-Pikčienė.

Pašnekovė priminė, kad iki recesijos Lietuvą atvedė ne viena priežastis.

„Aplinkybės pernai pasikeitė labai stipriai, mes jaučiame labiau priežastis, kad stoja ekonomika, jaučiame infliaciją, kuri verčia mus keisti elgseną, turime atsisakyti tam tikrų ne pirmo būtinumo išlaidų. Įmonės irgi pajautė gana kardinalų pasikeitimą dėl aukštų palūkanų normų“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.

Ekonomistė taip pat akcentavo, kad nuo pandemijos iki karo pradžios Lietuvoje labai sparčiai augo tiek eksportuojantys sektoriai, tiek į vidaus rinką orientuotos veiklos.

„Tai rodo, kad ir perkamoji galia didėjo, ir darbo užmokestis. Atlyginimo augimas turėjo įtakos mūsų galimybėms, bet pernykščiai metai nubrėžė pakankamai reikšmingą aplinkybių pokytį ir dabar tų sėkmingų rezultatų tiesiog matematiškai nepavyks pranokti, dėl to ekonomistai priversti diagnozuoti recesiją“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.

Jau pradedame jausti pasekmes

Panašiai kalba ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, nors Lietuvoje jau fiksuojama techninė recesija, daugelis gyventojų to net nepasakytų.

„Darbo vietų netrūksta, užimtumas rekordinėse aukštumose. Tiesa, kažkur paribiuose būtų galima įžvelgti problemų, per pastarąjį ketvirtį nedarbas padidėjo 1 proc., tačiau tai gali būti ir sezoniškumas, nes žiemą, pavasarį reikia mažiau darbuotojų apgyvendinimo, maitinimo sektoriuose, kurortuose“, – tikino N.Mačiulis.

Jis pabrėžė: nors ir matyti kai kurios recesijos sukeltos problemos, krize Lietuvoje dar nekvepia.

„Galima įžvelgti problemų kai kuriose pramonės įmonėse, kurios ieško galimybių, kaip mažinti kaštus mažinant darbuotojų skaičių. Bet tai kol kas dar nėra tai, ką galima pavadinti krize. Sakyčiau, tai – ekonomikos atvėsimas“, – sakė ekonomistas.

Šiokių tokių problemų jausti ima ir nekilnojamojo turto (NT) sektorius.

„Čia paveikia labiausiai ne išorinės problemos, o bendra globali tendencija dėl pakeltų palūkanų normų, dėl kurių mažiau gyventojų perka naują būstą. Dėl to mažėja ir statybų apimtys. Tai irgi mažino BVP.

Bet dabartinė situacija NT rinkoje yra ne tokia, kokia buvo 2009 metais. Sandorių skaičius sumažėjo maždaug iki 2019 metų lygio, bet kainos išliko labai stabilios, o kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Kaune, net padidėjo. Bet to negalime vadinti krize, o tik atvėsimu. Nebėra per didelio entuziazmo, noro įsigyti nepastatytą būstą, nėra perteklinio noro pirkti antrą ar trečią būstą neturint tam pinigų. Mes grįžtame prie tvaresnio ekonomikos augimo“, – kalbėjo N.Mačiulis.

Jo teigimu, šiuo metu, kalbant apie recesiją, labai svarbu įvertinti, kokiu lygiu mažėja BVP.

„Pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjimas buvo tikrai ženklus, bet mes turime atkreipti dėmesį, kad praėjusių metų pradžioje buvo daug ekonomikos perkaitimo ženklų, buvo jautri darbuotojų trūkumo problema, ekonomikos augimas buvo pakilęs aukščiau potencialo, tai pavirto ir į rekordinę infliaciją.

Lietuvos ekonomika ne krenta į duobę, o nusileidžia iš medžio, į kurį neturėjo lipti. Kol kas mes matome nedramatišką situaciją. Kol recesija yra nelabai gili, tol daugelis gyventojų to nepajaučia. Ar pajus, neaišku“, – svarstė N.Mačiulis.

Jam antrino ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Reikia suvokti bazę, nuo kurios mes lyginame pokyčius, nes netgi su BVP kritimu pirmą ketvirtį, BVP yra gerokai didesnis nei 2019 metų pirmą ketvirtį. Vadinasi, ekonomika krenta, bet ji iki šiol yra pakankamai stipriai įkaitusi ir gerokai viršijo prieškovidinį lygį.

Kol kas Lietuvos recesija yra statistinė ir matematinė, ji yra Valstybės duomenų agentūros duomenų bazėse, bet ne realiame žmonių gyvenime. Įmonės dar neskuba mažinti darbuotojų skaičiaus, nori dar palaukti keletą mėnesių, gal bus koks nors atsigavimas“, – šnekėjo A.Izgorodinas.

Scenarijus galėtų tapti ir išties dramatiškas

Pasak I.Genytės-Pikčienės, jei gyventojai ir imtų jausti recesiją, pirmiausia tai smogtų darbo rinkai. Tačiau to šiuo metu nematyti – bent jau ne masiškai.

„Tai reikštų atleidimus, bedarbių skaičiaus didėjimą, karpomus atlyginimus. Tačiau, kalbant apie darbo rinką, atlyginimų kėlimas tęsiasi kasmet, tą lemia vien tai, kad Vyriausybė padidino minimalią mėnesinę algą (MMA), kas paveikė visus atlyginimus. Kol kas nesimato ženklaus nedarbo didėjimo, įmonės stengiasi išlaikyti darbuotojus.

Kol kas nėra kažko labai problemiško, bet, matyt, kai kurie sektoriai bus priversti mažinti darbuotojų skaičių, nes ekonomika vystosi gerokai silpnesniais pajėgumais nei pernai, ir tiek darbo rankų, kiek reikėjo pernai, šiemet tikrai nereikės“, – komentavo ji.

Vadinasi, bent jau kol kas žinios, regis, ne tokios prastos. Tačiau ilgai besitęsianti tokia recesija galėtų virsti ir kai kuo baisaus. Netgi rimta krize.

„Iš principo, jei tas smukimas tęstųsi, tai pavirstų į bankrotų laviną, tada galėtų atsirasti krizė. Bet mes esame apsiginklavę prieš tokius išbandymus, tai šįkart to tikrai neturėtų nutikti.

Reiktų neneigti to, kad labai spartaus ir sėkmingo augimo atkarpą lydi gerokai vangesnė ekonominės raidos fazė, tai yra neišvengiama, taip būna visame pasaulyje. Toks stabtelėjimas mums, kaip eksportuojančiai valstybei, nėra neišvengiamas“, – pabrėžė I.Genytė-Pikčienė.

„Iš tiesų, lengvas ekonomikos nuosmukis gali pavirsti į nelabai valdomą ekonomikos nuosmukį, bet tai priklausys ne nuo Lietuvos vidinių procesų, ne nuo gyventojų lūkesčių, bet būtent nuo eksportuojančių sektorių“, – antrino jai N.Mačiulis.

„Tai gali būti ir labai dramatiškas scenarijus, dėl kurio auga bedarbių, bankrotų skaičius, pasireiškia įvairios problemos – tokio pobūdžio recesiją jau būtų galima vadinti krize. Paskutinė krizė, kurią mes matėme Lietuvoje 2009-aisiais, tuo metu buvo daugelyje pasaulio valstybių“, – aiškino ekonomistas.

Jo teigimu, Lietuva yra viena atviriausių ekonomikų.

„Visi mūsų pakilimai, visi nuopuoliai, visos krizės būna susiję su šokais už Lietuvos ribų, kai sumažėja Lietuvos eksporto prekių ir paslaugų paklausa. Dabar mes tą matome. Kone labiausiai paveiktas sektorius yra pramonė, jos apimtys yra sumažėjusios maždaug dešimtadaliu, lyginant su laikotarpiu prieš metus“, – įvardijo N.Mačiulis.

„Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių JAV ir Europos Sąjunga pasinertų į recesiją, tai mes pajustume. Tai galėtų pavirsti į gilesnį ekonomikos nuosmukį, bet kol kas tai yra trumpalaikė recesija, panašesnė į stagnaciją, o ne į krizę, kuri mažintų užimtumo lygį, pakeltų nedarbo lygį ir sukeltų kitokių problemų Lietuvos gyventojams“, – pridūrė ekonomistas.

Ekonominę krizę mes paprastai suvokiame kaip 2008–2009-ųjų iššūkius. Toji krizė prasidėjo JAV, galiausiai palietė ir Lietuvą. Lietuva tokius iššūkius pasitiko labai netvariai.

„Turėjome biudžeto deficitus net ir augimo metais, mūsų gyventojai ir įmonės gyveno ne pagal išgales, labai daug skolinosi, gyventojai buvo išpūtę nekilnojamojo turto rinkos burbulą, buvo susiformavęs ir kredito burbulas. Daug tokių disbalansų ir lėmė, kad, gavus smūgį iš išorės, buvo labai skausminga“, – tvirtino I.Genytė-Pikčienė.

Dabartinė Lietuva tokiems iššūkiams įveikti yra puikiai pasirengusi.

„Šiems išbandymams esame gerokai geriau pasiruošę. Kalbant apie privatų sektorių, turime finansinių atsargų, įsiskolinimo lygis nėra didelis, viešieji finansai taip pat buvo valdomi tvariai, net ir pandemijos iššūkio akivaizdoje.

2009-aisiais labai smarkiai išaugo nedarbas, turėjome mažinti pensijas, kitas išmokas – tai buvo labai globalus sukrėtimas, kurį pajuto visi Lietuvos gyventojai, verslai. To dabar tikrai nebus. Tas pamokas, kurias išgyvenome 2009-aisiais, išmokome. Dabar šiuos iššūkius pasitinkame gerokai atsparesni“, – tikino I.Genytė-Pikčienė.

Krizė jau prasidėjo?

Visgi ne visi ekspertai tokie pozityvūs. Ekonomistas A.Izgorodinas teigia, kad krizė Lietuvai ne tik gresia – ji jau prasidėjo.

„Krizė Lietuvoje jau yra, nes ekonomika nukrito tiek ketvirtą praeitų metų ketvirtį, tiek pirmą šių metų ketvirtį. Aš nematau jokio pagerėjimo eksporto rinkose, nuo kurių labiausiai priklauso Lietuvos ekonomika, tad situacija tik blogės. Mes šią sekundę jau esame krizėje“, – įsitikinęs ekonomistas.

Netrukus kai kurie darbuotojai gali tikėtis ir rimto pokalbio su darbdaviu.

„Didžioji dalis gyventojų krizės dar nejaučia, jie ją gali jausti nebent per pokalbį su savo darbdaviais, nes darbdaviai netrukus ims mažinti pardavimo lūkesčius, atitinkamai kuriam laikui reikės užšaldyti darbo užmokesčio kilimą. Įsivaizduoju, kad tie pokalbiai jau dabar turėtų prasidėti. Bet tai nereiškia, kad įmonės pradės akimirksniu mažinti darbuotojų skaičių“, – kalbėjo A.Izgorodinas.

Jis prognozavo, kad nedarbo lygis Lietuvoje pradės didėti jau vasarą. Daugiausia – pramonės ir transporto bendrovėse, nes jos yra labiausiai susijusios su eksporto rinkomis.

„Vėliau nedarbo lygis gali pakilti ir sektoriuose, kurie dirba su vidaus rinkomis, bet tai yra ne pavasario, o šių metų vasaros ar galbūt rudens istorija. Bet aš asmeniškai nematau Lietuvoje didelio nedarbo lygio padidėjimo, net ir krentant ekonomikai, todėl, kad įmonės puikiai supranta, kad kitais metais prasidės ekonomikos atsigavimas, labiausiai tikėtina, kad tai įvyks kitų metų pirmo pusmečio pabaigoje, tad įmonės žino, kad atleidus darbuotojus dabar, bus labai sunku surasti darbuotojus ktąmet, kai jau bus padidėjęs poreikis įvairioms prekėms ir paslaugoms“, – šnekėjo A.Izgorodinas.

Gyventojų laukia ne vien blogos naujienos – galite tikėtis ir krintančių kainų.

„Panašu, kad ne tik Lietuvos, bet ir JAV bei euro zonos ekonomika vasarą atsidurs recesijoje, bet gerai tai, kad dėl recesijos nerimo rinkose gana stipriai sumažėjo naftos, dujų, metalų kaina. Iš vienos pusės mūsų ekonomika nukris, bet iš kitos pusės, infliacijos problema sumažės, o gal net išnyks. Paprastam žmogui, kuriam nelabai įdomi statistika, pragyvenimo kaina sumažės“, – tikino ekonomistas.

Kaip elgtis gyventojams?

A.Izgorodinas gyventojams patarė – svarbiausia nepulti į paniką.

„Taip, vis daugiau šnekama apie krizę, recesiją. Manau, kad didžiausia rizika yra ta, kad gyventojai dabartinę krizę sutapatina su 2008–2009 metų krize, kai Lietuvos ekonomika nukrito 15 proc., kai nedarbo lygis siekė 20 proc.

Bet gyventojai turi suprasti, kad ši krizė nebus tokia didelė kaip ankstesnė, nes Lietuvos ekonomika yra sveika, ji krenta ne dėl disbalansų viduje, o dėl to, kad pasaulio mastu centriniai bankai gesina ekonomiką ir žudo infliaciją“, – pabrėžė jis.

Ekonomisto teigimu, gyventojams šį periodą reikia tiesiog pralaukti, nes geresni laikai laukia visai netrukus.

„Su tuo reikia tiesiog susitaikyti. Gyventojai turi suprasti, kad ekonomika yra cikliškas dalykas. Taip, dabar ekonomika nukris, bet kitais metais vėl tikriausiai pradės augti – pakentėti reikia lygiai metus. Manau, kad nuo kitų metų vasaros mes gyvensime nebe ekonomikos kritimo nuotaikomis – ekonomika vėl pradės augti, pradės augti atlyginimai“, – spėjo A.Izgorodinas.

Ekonominiam nuosmukiui kažkaip specialiai ruoštis nereikėtų.

„Viena iš klasikinių klaidų prasidedant ekonomikos nuosmukiui, yra manymas, kad reikia kažkaip ruoštis. Pasiruošimas valdant šeimos finansus turi būti nuolatinis, reikia turėti bent kelių mėnesių pajamų finansinį rezervą.

O jei dabar staiga visi gyventojai imtų ruoštis, pradėtų taupyti, tai toks sprendimas sukeltų labai gilią krizę, labai smarkiai sumažėtų gyventojų vartojimas, dėl to kristų įmonių pajamos, reikėtų mažiau darbuotojų, nebūtų galima kelti atlyginimų, didėtų nedarbo lygis“, – įspėjo N.Mačiulis.

„Mes turime būti budrūs. Ypač tie, kurie dirba jautresniuose sektoriuose, turi žinoti, kad dabar nėra aukso metai. Bet reikia suvokti, kad net recesija nereiškia, kad problemos mastas yra labai didelis – tiesiog reikia rūpintis ateitimi, negyventi šia diena, turėti atsargų ir nesijausti euforiškai, kad ištikus netikėtam momentui, tai mūsų neužkluptų nepasiruošusių“, – dėstė ir I.Genytė-Pikčienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.