R. Karbauskis dėl gilėsiančios recesijos kaltina Vyriausybę: ji nori tik didinti problemas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad Vyriausybės siūlomi projektai, tokie kaip mokesčių reforma ir jos vykdoma šalies ir užsienio politika gilins recesijos sukeltas problemas. Pasak jo, nors ekonominių nuosmukių laikotarpiu reikalinga skatinti verslą ir ekonomiką, šiuo metu valdžia negalvoja apie tokius skatinimus, o siūlo papildomus apmokestinimus.

R.Karbauskis.<br>V.Skaraičio nuotr.
R.Karbauskis.<br>V.Skaraičio nuotr.
R.Karbauskis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
R.Karbauskis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Žygimantas Šilobritas

May 19, 2023, 10:02 AM

„Mano nuomonė sutampa su ekonomistų – recesija tik prasidėjo ir ji bus didelė. Tie sprendimai, tiek politiniai, tiek Kinijos atžvilgiu, tiek tokie kaip mokesčių reforma, kur didinamas apmokestinimas kapitalui, apmokestinimas individualiam verslui ir taip toliau, kuriuos ši Vyriausybė teikia, rodo, kad mes tik gilinsime arba norime gilinti valstybės problemas. Kai vyksta recesija, valstybė turi ne didinti mokesčius, o ieškoti išeičių, kaip verslas galėtų toliau vystytis, kaip jis galėtų išspręsti problemą“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.

„Mokesčių reformose galima siūlyti mokesčių pakėlimus, bet galima ir siūlyti veiksmus, kuriais ekonomika yra skatinama. Vyriausybė nesiūlo nieko skatinti“, – pridūrė jis.

Taip pat, anot LVŽS pirmininko, Vyriausybė nesugeba užtikrinti reikalingos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) paramos gavimo, kuris yra reikalingas Lietuvos verslui ir ekonomikai įgauti atsparumo nuosmukio laikotarpiu.

„Vienas iš sprendimų, kurį reikėjo priiminėti, yra Europos Sąjungos paramos įliejimas į ekonomiką. Tie pinigai yra skirti Lietuvai, bet nekompetencija ministerijose, negebėjimas parengti planų ir programų stabdo procesą. Ir tai yra keli milijardai eurų, kurie nepatenka į ekonomiką, nes ši Vyriausybė nesugeba jų įsisavinti“, – sakė jis.

ELTA primena, kad Valstybės duomenų agentūra gegužės pradžioje paskelbė, jog pirmąjį metų ketvirtį BVP, lyginant su 2022 m. spaliu–gruodžiu, smuko 3 proc. Kadangi ekonomika traukėsi antrą ketvirtį paeiliui, Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.

Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.

GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.

Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.

Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.

PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.

Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.

Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.

Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.